Siūloma užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos reglamentų taikymą teismų sprendimų pripažinimo, vykdymo bei paveldėjimo srityse
2013-12-20
Vyriausybė  pritarė Teisingumo ministerijos pasiūlytoms Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos (ES) ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo pataisoms, kuriomis būtų sudarytos sąlygos tinkamam ES reglamentų veikimui Lietuvoje.
Pavyzdžiui, šiuo metu norint vykdyti kitoje ES valstybėje narėje priimtą civilinės ar komercinės bylos sprendimą Lietuvoje, būtina kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą, kad šis leistų vykdyti tokį sprendimą, pavyzdžiui, (kad mūsų šalies antstoliai galėtų išieškoti priteistą sumą.
Atitinkamai Lietuvos teismų priimti sprendimai, norint juos įvykdyti kitose ES valstybėse, taip pat turi būti pripažinti tų šalių teismų ar kitų kompetentingų institucijų.
Nuo 2015 m. sausio 10 d. Lietuvoje bus pradėtas taikyti šiuo metu galiojantį vadinamąjį Briuselis I reglamentą pakeisiantis Europos Parlamento (EP) ir Tarybos reglamentas  Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kuris įtvirtina, kad vienoje valstybėje narėje priimti teismų sprendimai yra vykdytini kitoje valstybėje narėje, nereikalaujant jokios vykdytinumo deklaracijos.
Tačiau šiame Reglamente įteisinta galimybė ginčyti sprendimo pripažinimą ir vykdytinumą. Suinteresuotas asmuo galės kreiptis su prašymu nepripažinti ar atsisakyti vykdyti teismo sprendimą dėl konkrečių šiame Reglamente nurodytų pagrindų. Taip pat yra nustatyta, kad bet kuri suinteresuotoji šalis gali prašyti priimti sprendimą, kad nėra jokių Reglamente nurodytų atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindų.
トTeisingumo ministerijos pasiūlytais įstatymo pakeitimais siekiama sudaryti prielaidas tinkamai ir sklandžiai Lietuvoje įgyvendinti bei taikyti minėtą naująjį Reglamentą. Labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas teismų sprendimų judėjimui sienų tarp valstybių neturinčioje europinėje erdvėje”, – sako Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento Teisės vystymo skyriaus patarėja Reda Gabrilavičiūtė.
Lietuvoje įsigaliojus šiam Reglamentui, sprendimų vykdymo pripažinimas ES valstybėse bus žymiai greitesnis ir paprastesnis. Reglamente taip pat patikslintos nuostatos dėl jo taikymo srities, įtvirtintos aiškesnės jurisdikcijos taisyklės.
2015 m. rugpjūčio 17 d. ES bus pradėtas taikyti EP ir Tarybos reglamentas Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo.
Siekiant užtikrinti sklandų šio reglamento nuostatų, kuriomis sukuriamas Europos paveldėjimo pažymėjimas, taikymą Lietuvoje, Teisingumo ministerijos parengtame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Europos paveldėjimo pažymėjimą, kaip ir paveldėjimo teisės liudijimą, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.
Lietuvos notaro išduotą Europos paveldėjimo pažymėjimą bus galima naudoti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją ir Daniją, kurios neprisijungė prie šio reglamento) be jokių papildomų jo pripažinimo procedūrų. Įstatymo projektu taip pat siekiama supaprastinti notaro išduoto vykdomojo įrašo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą įvykdymą kitoje ES valstybėje narėje nustatant, kad hipotekos (įkeitimo) sandoriai, kuriuose padaryti notaro vykdomieji įrašai, taip pat yra autentiški dokumentai, dėl kurių kreditoriaus prašymu gali būti išduodamas Europos vykdomasis raštas.
 Su Teisingumo ministerijos parengtu teisės akto projektu galima susipažinti internete.
Daugiau informacijos:
Teisingumo ministerijos Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo skyrius tel. 8 (5) 2191882, 8 (686) 50011