Sąskaita už standartinio dydžio buto šildymą Kaune – daugiau nei 50 Lt mažesnė nei pernai
Lapkritis – pirmasis šildymo sezono mėnuo, kai šildymas veikia visą mėnesį. Sinoptikų duomenimis, vidutinė šių metų lapkričio temperatūra buvo beveik tokia pat, kaip ir pernai. Tikėtina, kad būtent dėl panašios vidutinės mėnesio temperatūros panašiai buvo ir suvartota šilumos šildymui. Tačiau vidutinis mokėjimas už vieno kvadratinio metro apšildymą skiriasi net daugiau nei penktadaliu.
Su 9 proc. PVM pernai jis sudarė 4,10 lito, šiemet – jau tik 3,23. Šį skirtumą didžiąja dalimi lėmė 13,8 proc. sumažėjusi šilumos kaina, kuri šių metų lapkritį buvo 25,81 ct/kWh be PVM. Pernai ji sudarė 29,94 ct/kWh be PVM.
Taigi, skaičiuojant 60-ies kvadratinių metrų ploto buto apšildymą, pernai vidutinė sąskaita buvo 246 Lt su PVM, šiemet – 193,80 Lt su PVM. Mokėjimai už šildymą naujuose ir atnaujintuose namuose šiemet taip pat mažesni: 60 m2 ploto apšildymas šiemet lapkritį naujos statybos namuose vidutiniškai kainavo 91,8 Lt, atnaujintuose (renovuotuose) – 115,20 Lt. Palyginimui, pernai tokio pat ploto apšildymas naujos statybos namuose vidutiniškai kainavo 121,2 Lt, atnaujintuose – 135 litus.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinės sąskaitos už šildymą Lietuvoje šių metų lapkričio mėnesį sudarė apie 260 litų. Taigi, galima konstatuoti, kad Kaune lapkričio mėnesį vidutinės sąskaitos už šildymą buvo net apie 25,46 proc. mažesnės už Lietuvos vidurkį.
Lentelėje matome šilumos suvartojimo šildymui bei mokėjimų palyginimą 2010, 2011 ir 2012 metų lapkričio mėnesiais:
Mėnuo 2013 m. lapkritis 2012 m. lapkritis 2011 m. lapkritis
Šilumos kaina, ct/kWh be PVM 25,81 29,94 28,01
Šilumos suvartojimas ir mokėjimai pagal pastatų kategorijas Vidutinis šilumos kiekis 1 m2 šildymui, kWh/m2 Vidutinė šildymo kaina, Lt/m2 su 9% PVM Vidutinis mokėjimas už 60 m2 ploto šildymą, Lt su 9% PVM Vidutinis šilumos kiekis 1 m2 šildymui, kWh/m2 Vidutinė šildymo kaina, Lt/m2 su 9% PVM Vidutinis mokėjimas už 60 m2 ploto šildymą, Lt su 9% PVM Vidutinis šilumos kiekis 1 m2 šildymui, kWh/m2 Vidutinė šildymo kaina, Lt/m2 su 9% PVM Vidutinis mokėjimas už 60 m2 ploto šildymą, Lt su 9% PVM
Vidutinis miesto 11,47 3,23 193,80 12,55 4,10 246,00 13,00 3,97 238,20
Naujos statybos pastatuose 5,44 1,53 91,80 6,19 2,02 121,20 6,59 2,01 120,60
Renovuotuose pastatuose 6,84 1,92 115,20 6,89 2,25 135,00 7,12 2,17 130,20
Kaip visada, mažiausiai šilumos suvartojo naujos statybos ir atnaujinti namai. Rekordiškai mažai šį lapkritį šilumos suvartojo atnaujintas namas, esantis Akademijos miestelyje, Jaunimo g. 4, kurio vidutinė sąskaita už 60 m2 ploto šildymą bus tik apie 54,42 lito. Nuo šio namo beveik neatsilieka ir Ašmenos II-ojoje g. 37 numeriu pažymėtas namas, kur vidutinė sąskaita už 60 m2 ploto šildymą bus tik apie 55,59 lito.
Blogiausia padėtis išlieka kaip ir anksčiau: Sąjungos a. 10 ir A. Jakšto g. 8 namuose, kur mokėjimai už 60 m2 ploto šildymą lapkričio mėnesį sudarė atitinkamai 538,15 ir 452,13 lito. Tai – senos statybos itin prastos būklės namai. Apie juos jau vos ne kiekvieną mėnesį rašo žiniasklaida, tačiau padėtis juose nesikeičia. Ją pakeisti gali tik patys gyventojai, imdamiesi iš esmės pagerinti savo pastatų būklę.
Pabrėžtina, kad čia kalbama tik apie šilumą, suvartojamą šildymui. Mokėjimai už šilumą, suvartojamą karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti (トgyvatukui”), čia neįskaičiuoti.
Sąskaitų dydžius lapkričio mėnesiais, esant panašiam šilumos suvartojimui, daugiausia lėmė šilumos kaina. Diagramoje matome, kaip didėjusi šilumos kaina įtakojo vidutinės sąskaitos už šildymą 2010, 2011, 2012 ir 2013 metų lapkričio mėnesiais dydį:
 
Šilumos kainą daugiausiai lemia perkamo kuro bei iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės perkamos šilumos kaina. Ji sudaro beveik 80 proc. galutinės vartotojams tiekiamos šilumos kainos. Tačiau per pastaruosius 2 metus AB トKauno energija” įdiegė keletą priemonių, kurios leido sumažinti galutinę vartotojams tiekiamos šilumos kainą. Tai – 4 MW galios kondensacinis ekonomaizeris トPergalės” katilinėje, 10 MW galios biokuro katilas トŠilko” katilinėje, 5 MW galios biokuro katilas Noreikiškių katilinėje. Visos šios priemonės jau šiemet leido pakeisti konkurencinę aplinką Kauno šilumos gamybos sektoriuje ir sumažinti galutinę šilumos kainą vartotojams.
Šiuo metu AB トKauno energija” baigia įrengti 3,5 MW galios biokuro katilą Ežerėlio katilinėje bei du naujus itin našius dujinius katilus トŠilko” bei トPergalės” katilinėse.
Siekdama dar labiau mažinti šilumos kainas vartotojams, ateinančiais 2014 – aisiais bendrovė pastatys naujus biokuro katilus トŠilko”, トInkaro” katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje. Šių katilų statybos projektai jau yra pradėti, jiems jau yra patvirtinta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Aktyvioji darbų fazė prasidės 2014 – ųjų pavasarį.
Viešųjų ryšių poskyrio informacija