Projektas “Parama neįgaliesiems” – greitesnė neįgaliųjų integracija į darbo rinką
Daugelį metų neįgalieji yra viena iš tikslinių grupių darbo rinkoje, kuriems skiriamas nemažas dėmesys atkuriant jų darbingumą ir padedant įgyti profesines kompetencijas. Lietuvos darbo birža gruodžio 31 dieną baigia įgyvendinti beveik trejus metus vykdomą projektą トParama neįgaliesiems”. Šis projektas parodė, kad šalyje yra nemažai neįgaliųjų, kurie nori būti aktyvūs darbo rinkoje ir reikalingi visuomenei: į profesinės reabilitacijos programą iš visų 1,7 tūkst. nusiųstųjų sėkmingai baigė ir įgijo naujų įgūdžių arba atnaujino prarastus profesinius gebėjimus daugiau nei 1,5 tūkst. dalyvių.
Projekto vadovė Roma Narečionienė pažymėjo, kad besibaigiantis projektas トParama neįgaliesiems” – geras postūmis neįgaliems žmonėms. トNe vienas programos dalyvis akcentavo, jog įgijo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, o tai padėjo suvokti, kad negalia nėra esminė kliūtis įsidarbinant”, – sakė R. Narečionienė. Jos teigimu, padedant neįgaliesiems integruotis į darbo rinką, visuomenė mokosi tolerancijos, bendrauti su neįgaliais žmonėmis, jiems padėti, nenuvertinti jų gebėjimų ir galimybių. Taip pat negalima pamiršti ir ekonominės pusės – pradėjusiems dirbti negalią turintiems žmonės nebereikia tiek valstybės paramos, kiek jos reikia nedirbantiems, – įsitikinusi projekto vadovė.
Tarp profesinės reabilitacijos dalyvių populiariausios buvo apskaitininko, buhalterio, verslo organizatoriaus, smulkaus verslo organizatoriaus, įmonės darbo organizatoriaus, meno dirbinių iš odos, želdynų prižiūrėtojo, kasininko, meno dirbinių iš odos, virėjo, siuvėjo mokymo programos.
Daugiau kaip 50 proc. įsidarbino įgijusių siuvėjo, virėjo, kirpėjo, kasininko pardavėjo, verslo organizatoriaus, želdynų prižiūrėtojo profesijas.
Profesinės reabilitacijos paslaugų veiksmingumą sąlygojantis vertinimo kriterijus yra neįgaliojo įsidarbinimas, tai yra aktyvus jo dalyvavimas darbo rinkoje. Projekto įgyvendinimo metu po profesinės reabilitacijos programos baigimo į darbo rinką sugrįžo 828 neįgalūs asmenys. Daugiausiai pradėjo dirbti pagal neterminuotas darbo sutartis ir tai rodo didesnę tikimybę, kad jie dirbs ilgesnį laikotarpį. Kiti neįgalieji, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo savarankišką veiklą.
Įsidarbinimo rezultatai po dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje rodo, kad geriausiai sekasi įsidarbinti neįgaliesiems, baigusiems Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centrą. Čia baigę profesinės reabilitacijos programą įsidarbino net 96 proc. asmenų. Pagal šį rodiklį truputį atsilieka VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo ir Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centrai.
Anksčiau atlikti tyrimai rodo, kad pradėję dirbti ir gauti pajamas negalią turintys žmonės sugrįžta į bendruomenės gyvenimą, pagerėja ne tik jų, bet ir jų šeimos narių gyvenimo kokybė ir užimtumas. Sėkmingos profesinės reabilitacijos prielaida yra gera pačių asmenų motyvacija ir iniciatyva viso profesinės reabilitacijos proceso metu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2012 m. šalyje gyveno daugiau nei 260 tūkst. neįgalių asmenų, gaunančių netekto darbingumo pensijas ar išmokas. Didžiąją dalį neįgaliųjų sudaro žmonės, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis – tokių buvo beveik 146 tūkst. Sunkiausią negalią turinčių asmenų – per 33 tūkst. Su 45-55 proc. darbingumo lygiu – beveik 66 tūkst. 2012 metais šalyje gyveno beveik 16 tūkst. vaikų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis.
Neįgaliųjų skaičius mūsų šalyje atitinka Jungtinių Tautų Organizacijos duomenis, kad pasaulyje žmonės su negalia sudaro apie 10 proc. visų gyventojų.
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 236 0799.