Politikas: Visi, kurie mėgina gilintis į energetikos klausimus, Lietuvoje vadinami KGB agentais
 
 
Lietuvos Seimo partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narys Petras Gražulis mano, kad Lietuvoje jau tapo įprasta tarnavimu užsienio valstybėms kaltinti visus, kurie mėgina gilintis į vienų ar kitų šaliai nenaudingų energetikos projektų subtilybes.
 
„Kuomet „Mažeikių nafta“ buvo parduodama „Williamsui“, tie, kurie pasisakė „prieš“, kad „Mažeikių nafta“ būtų parduota tokiomis sąlygomis, visi buvo prakeikti ir išva­inti KGB agentais. Kada mes pasisakėme prieš strateginių objektų pardavimą, Vakarų ir Rytų skirstomųjų tinklų atskyrimą ir pardavimą privačioms struktūroms, taip pat buvome KGB agentai. Kada mes pasakėme, kad nereikia uždaryti atominės elektrinės ir reikia turėti tvirtą politinę valią, kad nebūtų dviejų nesaugių atominių elektrinių – vienos Karaliaučiuje, kitos Baltarusijoje, – taip pat buvome pra­keikti ir vadinami KGB agentais ir tautos priešais“, – mano P. Gražulis.
 
Taip politikas sureagavo į eilinius konservatorių pareiškimus apie informacinį ir propagandinį Rusijos karą prieš Lietuvą siekiant sabotuoti svarbiausius energetikos projektus.
 
Beveik bet kokią oficialią informaciją apie Baltijos AE statybą Kaliningrado srityje ir AE statybą Baltarusijoje Lietuvos valdžia suvokia kaip informacinio karo prieš Lietuvą elementą, pabrėždama, kad iš tikrųjų jokios informacijos apie projektus negauna. Tai pasakytina tiek apie ankstesnę, tiek ir dabartinę valdžią.
 
Lietuvos žiniasklaidoje užsienio reikalų viceministras A. Krivas yra pareiškęs, kad Lietuva suinteresuota turėti informaciją apie Baltijos atominės elektrinės projektą, tačiau Rusija neatsako į klausimus, kuriuos jai užduoda oficialieji Vilniaus asmenys. Savo ruožtu Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ patvirtina, kad išsamiai atsako į klausimus, o pati Lietuva nesiekia dialogo.
 
„Lietuva tapo vienintele valstybe, vengiančia dvišalių konsultacijų dėl Baltijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo, ir skirtingai nei kitose regiono šalyse, šis procesas nebuvo baigtas. Be to, Rusijos URM siuntė dešimtis notų su atsakymais į konkrečius Lietuvos techninius klausimus. Be to, pagrindiniams Lietuvos Respublikos ministrams buvo išsiųsti laiškai, kuriuose aiškinama padėtis dėl Baltijos AE. Lietuvos ambasadorius Rusijoje buvo pakviestas dalyvauti Sankt Peterburge 2011 metų birželio 14, 15 d. vykusiame seminare „Baltijos atominė elektrinė: svarbiausių saugos reikalavimų atitikimas“. Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ Lietuvai reguliariai siunčia informaciją, susijusią su Baltijos atomine elektrine, ir atsako į klausimus, gaunamus iš Lietuvos. Bendras atsakymų į techninius iš Lietuvos pusės gautus klausimus, kurie buvo išsiųsti į Lietuvą, skaičius iki šios dienos buvo daugiau kaip 1 000 puslapių. Be to, Rusijos URM kanalais Lietuvai buvo perduotas baigtos PAVA sutrumpintas variantas, Lietuvai prašant specialiai išverstas į lietuvių kalbą. Paskutinį dokumentų rinkinį Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ išsiuntė 2013 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui V. Mazuroniui raštu Nr. 1-1/8538, kuriame dar kartą buvo patvirtinto Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ pasirengimą surengti oficialią konsultaciją Lietuvoje dėl Baltijos AE projekto bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Be to, kvietimas surengti konsultacijas Lietuvos pusei buvo patvirtintas oficialiuose dokumentuose (būtent Tarpvyriausybinės Rusijos ir Lietuvos prekybos ir ekonomikos, mokslo ir technikos, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisijos VIII posėdžio, vykusio 2011 metais, baigiamajame protokole). Atsižvelgdamas į visus pirmiau aprašytus veiksmus, esu priverstas pranešti, kad Rusijos pusė yra labai nusivylusi dėl Jūsų neseniai padaryto pareiškimo, kad mūsų valstybės nepakankamai bendradarbiauja Baltijos AE statybos projekto įgyvendinimo klausimais“, – rašte, adresuotame Lietuvos užsienio reikalų viceministrui A. Krivui, rašo Valstybinės korporacijos „Rosatom“ komunikacijų departamento direktorius S. Novikov.
 
Paviešinus raštą Lietuvos žiniasklaidoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras pateikė naują pareiškimą, kuriame pakartojo, kad jis negauna iš Rusijos atsakymų į savo klausimus apie Baltijos AE projektą.
 
Nekomercinė partnerystė RBMC (Sankt-Peterburgas) atlieka atominės energetikos perspektyvų Baltijos jūros regione tyrimą. Viena iš tyrimo dalių susijusi su Lietuvos politikų, energetikų ir ekonomistų nuomonių rinkimu ir nagrinėjimu.