Politikas: Statant Visagino AE iššvaistyti milijonai
 
 
Lietuvoje ruošiamasi priimti įstatymą, kuris numatys asmeninę atsakomybę už žalą, kurią valdininkai padarė įgyvendindami vieną ar kitą projektą. Priimti tokį įstatymo projektą paskatino Lietuvos atominės energetikos srityje susidariusi situacija. Kaip teigia projekto autoriai, vien uždarant Ignalinos AE neefektyviai panaudota apie 350 mln. litų, o pradedant Visagino AE projektą įvairiems konsultantams buvo išleista 80 mln. litų. Šiuo metu įvairūs valdininkai neturi jokios materialinės arba asmeninės atsakomybės už vienokių ar kitokių sprendimų priėmimą.
 
„Šio įstatymo tikslas – įgyvendinti vieną iš svarbiausių valstybės valdymo uždavinių, kad asmuo asmeniškai atsako už savo sprendimo pasekmes“, – aiškina Lietuvos Seimo Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas.
 
„Praėjusią kadenciją, tai yra konservatorių valdymo metais, atsirado nauja valdininkų apsaugos sistema – civilinės atsakomybės draudimas. Kas tai yra? Nuo atsakomybės už sprendimų priėmimą valstybės lėšomis didelėmis sumomis draudžiami įmonių vadovai, dabar kalbu apie energetikos įmones, bet ir valdybos nariai, valdytojai, turintys politinį pasitikėjimą. Kokių sprendimų galima tikėtis, jei jie slepiasi po civiline atsakomybe, kuri, pavyzdžiui, Ignalinos AE kainuoja 350 tūkst. Lt per mėnesį? Ko mes galime reikalauti iš valdininkų, kurie statydami Visagino AE iššvaistė 80 mln.? (…) Tai viešasis interesas, kai per sunkmetį išleista 80 mln. keisčiausioms paslaugoms pirkti“, – sako Lietuvos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narys Antanas Skardžius.
 
Pažymėsime, kad Visagino AE statybos projekto Lietuva kol kas visiškai neatsisakė, tačiau sprendimą ketinama priimti kitų metų vasarį.
 
Lietuvos žiniasklaidoje užsienio reikalų viceministras A. Krivas yra pareiškęs, kad Lietuva suinteresuota turėti informaciją apie Baltijos atominės elektrinės projektą, tačiau Rusija neatsako į klausimus, kuriuos jai užduoda oficialieji Vilniaus asmenys. Savo ruožtu Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ patvirtina, kad išsamiai atsako į klausimus, o pati Lietuva nesiekia dialogo.
 
„Lietuva tapo vienintele valstybe, vengiančia dvišalių konsultacijų dėl Baltijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo, ir skirtingai nei kitose regiono šalyse, šis procesas nebuvo baigtas. Be to, Rusijos URM siuntė dešimtis notų su atsakymais į konkrečius Lietuvos techninius klausimus. Be to, pagrindiniams Lietuvos Respublikos ministrams buvo išsiųsti laiškai, kuriuose aiškinama padėtis dėl Baltijos AE. Lietuvos ambasadorius Rusijoje buvo pakviestas dalyvauti Sankt Peterburge 2011 metų birželio 14, 15 d. vykusiame seminare „Baltijos atominė elektrinė: svarbiausių saugos reikalavimų atitikimas“. Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ Lietuvai reguliariai siunčia informaciją, susijusią su Baltijos atomine elektrine, ir atsako į klausimus, gaunamus iš Lietuvos. Bendras atsakymų į techninius iš Lietuvos pusės gautus klausimus, kurie buvo išsiųsti į Lietuvą, skaičius iki šios dienos buvo daugiau kaip 1 000 puslapių. Be to, Rusijos URM kanalais Lietuvai buvo perduotas baigtos PAVA sutrumpintas variantas, Lietuvai prašant specialiai išverstas į lietuvių kalbą. Paskutinį dokumentų rinkinį Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ išsiuntė 2013 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui V. Mazuroniui raštu Nr. 1-1/8538, kuriame dar kartą buvo patvirtinto Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ pasirengimą surengti oficialią konsultaciją Lietuvoje dėl Baltijos AE projekto bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Be to, kvietimas surengti konsultacijas Lietuvos pusei buvo patvirtintas oficialiuose dokumentuose (būtent Tarpvyriausybinės Rusijos ir Lietuvos prekybos ir ekonomikos, mokslo ir technikos, humanitarinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisijos VIII posėdžio, vykusio 2011 metais, baigiamajame protokole). Atsižvelgdamas į visus pirmiau aprašytus veiksmus, esu priverstas pranešti, kad Rusijos pusė yra labai nusivylusi dėl Jūsų neseniai padaryto pareiškimo, kad mūsų valstybės nepakankamai bendradarbiauja Baltijos AE statybos projekto įgyvendinimo klausimais“, – rašte, adresuotame Lietuvos užsienio reikalų viceministrui A. Krivui, rašo Valstybinės korporacijos „Rosatom“ komunikacijų departamento direktorius S. Novikov.
 
Paviešinus raštą Lietuvos žiniasklaidoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras pateikė naują pareiškimą, kuriame pakartojo, kad jis negauna iš Rusijos atsakymų į savo klausimus apie Baltijos AE projektą.
 
Nekomercinė partnerystė RBMC (Sankt-Peterburgas) atlieka atominės energetikos perspektyvų Baltijos jūros regione tyrimą. Viena iš tyrimo dalių susijusi su Lietuvos politikų, energetikų ir ekonomistų nuomonių rinkimu ir nagrinėjimu.