Lietuvių tautos galutinis sunaikinimas
 
Išlikimo strategijos knygos „Labgeba“, Kaunas, 2008 — 256 pusl.  autorius, labgebas, išradėjas, m. daktaras, doc., Satkevičius Edvardas, Kaunas, telefonai. 8-37-333116, 8-676-87293, satkevichius@yahoo.com; satkevichus@mail15.com,   www.labgeba-paveldas-istorija.lt 2013 m. rugsėjo 10 d.
 
Būtina, kad Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (Perestrojkos) Iniciatyvinės grupės dar gyvi nariai (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė, kažkieno sudaryta 1988 m. birželio 3 d. susirinkime Mokslų Akademijos salėje) viešai pasisakytų, kodėl jie nemato (tikriausiai sąmoningai slepia, jog vaikų liko tik trečdalis, t.y. 2/3 tautos jau sunaikinta) dabar vykdomą galutinį lietuvių tautos sunaikinimą (genocidą) ir tuo pačiu padeda galutinai sunaikinti lietuvių tautą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES piliečiais, ar lietuvių tautos patriotais, ar lietuvių tautos naikintojais ir išg…..?
Regimantas Adomaitis, Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Algimantas Čekuolis, Virgilijus Čepaitis, Bronius Genzelis, Arvydas Juozaitis, Algirdas Kaušpėdas, Vytautas Landsbergis, Alvydas Medalinskas, Algimantas Nasvytis, Romualdas Ozolas, Romas Pakalnis, Vytautas Radžvilas, Artūras Skučas, Gintaras Songaila, Arvydas Šaltenis, Vitas Tomkus, Zigmas Vaišvila, Arūnas Žebriūnas.
 
Būtina, kad dar gyvi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, išrinkti ir patvirtinti Sąjū-džio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d., viešai pasisakytų, kodėl jie 1988 metais pasisakė prieš tautų naikinimą, o dabar nemato dabartinio lietuvių tautos genocido ir tuo pačiu padeda galutinai sunaikinti lietuvių tautą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES piliečiais, ar lietuvių tautos patriotais, ar lietuvių tautos naikintojais ir iš…..?
 
Aleksandras Algirdas Abišala
Laima Abraitytė
Arūnas Acus
Regimantas Adomaitis
Ričardas Adomaitis
Vytautas Ališauskas
Vaclovas Aliulis
Kazys Alminas
Julius Andrejevas
Artūras Aniulis
Bronius Antanaitis
Vaidotas Antanaitis
Kazimieras Antanavičius
Mensaidas Bairaševskis
Osvaldas Balakauskas
Petras Balčiūnas
Raimundas Bartusevičius
Nijolė Angelė Baužytė
Julius Beinortas
Gintautas Bendoraitis
Rimantas Braziulis
Vytautas Brėdikis
Vytautas Bubnys
Juozas Bulavas
Antanas Buračas
Audrius Butkevičius
Alvydas Butkus
Algimantas Čekuolis
Virgilijus Juozas Čepaitis
Vytautas Čepas
Vytautas Čeponis
Algirdas Eduardas Čižas
Albinas Daubaras
Stasys Daugėla
Vaclovas Daunoras
Saulius Filipavičius
Kazys Gaščiūnas
Sigitas Geda
Eugenijus Gentvilas
Bronius Genzelis
Gintaras Gibas
Kazys Girdžiūnas
Leonas Vytautas Glinskis
Aringas Gorodeckis
Algis Graužinis
Ona Jurina Gricienė
Saulius Gricius
Bronius Grigelionis
Ričardas Gudaitis
Romas Gudaitis
Aronas Gutmanas
Eugenijus Ignatavičius
Gediminas Ilgūnas
Leonidas Jacinevičius
Leonardas Jagminas
Gediminas Jakavonis
Juozas Jakštas
Albinas Jakubauskas
Vincentas Jalinskas
Vytautas Janonis
Gytis Januševičius
Albinas Januška
Egidijus Jarašiūnas
Vladimiras Jefremovas
Georgijus Jefremovas
Jonas Jonynas
Vitalija Teresė Jonušienė
Kazys Juknius
Balys Juodzevičius
Arvydas Juozaitis
Julius Juzeliūnas    
 
Gunaras Imantas Kakaras
Antanas Kalanta
Petras Kaltenis
Alvydas Karalius
Gediminas Karalius
Valdemaras Katkus
Algirdas Kaušpėdas
Algimantas Keina
Jonas Keldušis
Faustas Keršys
Aleksandras Klumbys
Egidijus Klumbys
Halina Kobeckaitė
Vytautas Kolesnikovas
Antanas Kontautas
Juozas Kontautas
Aldona Veronika Koskienė
Gediminas Kostkevičius
Vytautas Krikščiūnas
Vytautas Kubilius
Česlovas Kudaba
Petras Kudaba
Bronius Kuzmickas
Vincas Kuzminskas
Vytautas Landsbergis
Eugenijus Laurinaitis
Mečys Laurinkus
Vytautas Ledas
Bronius Leonavičius
Valdas Liegus
Jonas Liorančas
Algimantas Lisauskas
Gytis Lukšas
Meilė Lukšienė
Zygmunt Mackievič
Stasys Makūnas
Alfonsas Maldonis
Justinas Marcinkevičius
Marcelijus Teodoras Martinaitis
Juozas Matulaitis
Robertas Matulionis
Alvydas Medalinskas
Nikolaj Medvedev
Elena Mezginaitė
Giedrė Mickūnaitė
Raimundas Mickūnas
Vaclovas Mikulskis
Leonas Milčius
Jokūbas Minkevičius
Nijolė Misiūnienė
Kazimieras Motieka
Algirdas Mulevičius
Romualdas Murėnas
Valdas Narkūnas
Algimantas Nasvytis
Birutė Nedzinskienė
Eimuntas Nekrošius
Laimonas Noreika
Algimantas Norvilas
Jurgis Oksas
Juozas Olekas
Romualdas Ozolas
Ričardas Pabiržis
Bernardas Gytis Padegimas
Romas Pakalnis
Algirdas Vaclovas Patackas
Vytautas Paukštė
Zita Paulauskaitė
Rolandas Paulauskas
Saulius Pečeliūnas
Saulius Pečiulis
Algimantas Peškys
Vytautas Petkevičius
Jonas Kairevičius
Vilhelmas Petraitis
Vytautas Petras Plečkaitis
Vidmantas Povilionis
Kazimira Prunskienė
Romualdas Pukštas
Antanas Račas
Pranas Račiūnas
Vytautas Radžvilas
Raimundas Leonas Rajeckas
Irena Ratkienė
Antanas Rybelis
Aloyzas Sakalas
Henrikas Sambora
Algirdas Saudargas
Gintaras Simanaitis
Artūras Simanavičius
Arnoldas Simėnas
Artūras Skučas
Alfredas Smailys
Morkus Smelevičius
Gintaras Songaila
Mindaugas Stakvilevičius
Dalius Stancikas
Antanas Stančikas
Vytautas Stanionis
Vidmantas Staniulis
Gintautas Vincentas Stankaitis
Antanas Stanevičius
Česlovas Vytautas Stankevičius
Ignas Stankovičius
Valentin Stech
Rimantas Šagždavičius
Arvydas Šaltenis
Saulius Šaltenis
Juozas Šatas
Jonas Šedys
Gediminas Šerkšnys
Gintaras Šileikis
Sigitas Šilinskas
Irena Šimanauskienė
Jonas Šimėnas
Zita Šličytė
Vytautas Šneideris
Stanislavas Taišerskis
Vitas Tomkus
Vytautas Umbrasas
Kazimieras Uoka
Stasys Uosis
Kęstutis Urba
Danutė Vabalaitė
Zigmas Vaišvila
Petras Vaitiekūnas
Viktoras Valašinas
Vidmantas Valiušaitis
Povilas Varanauskas
Dionizas Varkalis
Kazimieras Vasiliauskas
Evaldas Vėbra
Raimundas Vedegys
Virmantas Velikonis
Arvydas Verseckas
Jonas Verseckas
Julius Veselka
Vytautas Viliūnas
Vaclovas Vingras
Audrius Vingrys
Vanda Zaborskaitė
Albertas Zalatorius
Emanuelis Zingeris
Aleksandras Žalys
Sigitas Žalnieravičius
Arūnas Žebriūnas
Vytautas Žukas
Virgilijus Kačinskas
Būtina, kad, dar gyvi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos nariai, kurie buvo išrinkti 1988 m. spalio 24 d. viešai pasisakytų, kodėl jie 1988 metais skelbė, jog TSRS naikina tautas, nors lietuvių tauta didėjo, ir nemato dabartinio 18 kart didesnio lietuvių tautos genocido, slepia jo mastą ir tuo pačiu padeda galutinai sunaikinti lietuvių tautą? Įdomu kuo jie save laiko ar ES piliečiais be tautybės, ar lietuvių tautos patriotais, ar lietuvių tautos naikintojais ir iš…..?
 
Romualdas Ozolas, filosofas, – 193 balsai,  Kazimiera Prunskienė, ekonomistė, – 192 balsai,
Vytautas Landsbergis, muzikologas, – 187 balsai, Bronius Genzelis, filosofas, – 180 balsų,
Sigitas Geda, poetas, – 179 balsai,  Vitas Tomkus, žurnalistas, – 173 balsai, Arvydas Juozaitis, filosofas, – 165 balsai, Julius Juzeliūnas, kompozitorius, – 162 balsai,
Bronius Kuzmickas, filosofas, – 160 balsų,     Vytautas Petkevičius, rašytojas, – 156 balsai,
Justinas Marcinkevičius, poetas, – 152 balsai, Alvydas Medalinskas, ekonomistas, – 151 balsas,
Virgilijus Čepaitis, rašytojas, – 150 balsų, Vaclovas Aliulis, kunigas, – 149 balsai,
Zigmas Vaišvila, fizikas, – 147 balsai, Algirdas Kaušpėdas, architektas, muzikas, – 139 balsai,
Algimantas Nasvytis, architektas, – 139 balsai, Kazimieras Motieka, teisininkas, – 137 balsai,
Algimantas Čekuolis, rašytojas, – 136 balsai, Antanas Buračas, ekonomistas, – 131 balsas,
Jokūbas Minkevičius, filosofas, – 122 balsai, Vaidotas Antanaitis, miškininkas, – 115 balsų,
Kazimieras Antanavičius, ekonomistas, – 105 balsai, Romas Gudaitis, rašytojas, – 105 balsai,
Arūnas Žebriūnas, kino režisierius, – 104 balsai, Vytautas Bubnys, rašytojas, – 92 balsai,
Marcelijus Martinaitis, poetas, – 82 balsai, Georgijus Jefremovas, poetas, – 79 balsai,
Vytautas Radžvilas, filosofas, – 78 balsai, Česlovas Kudaba, geografas, – 77 balsai,
Emanuelis Zingeris, filologas, – 72 balsai, Raimundas Rajeckas, ekonomistas,- 72 balsai,
Mečys Laurinkus, sociologas, – 69 balsai, Kazimieras Uoka, darbininkas, – 68 balsai,
Osvaldas Balakauskas, kompozitorius, – 65 balsai.
 
Kai kurie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio aktyvūs veikėjai ir dauguma konservatorių vis dar vaizduoja, jog gerai mato trėmimus į Sibirą, kuriuos organizavo ne rusų tautybės veikėjai, bet vykdė naudodami Rusijos valstybinę kalbą. Jie nemato 18 kart didesnio trėmimo į Vakarus, kuriuos vykdo tų pačių veikėjų vaikai kartu su Lietuvos valdžia ir tam naudoja Lietuvos valstybinę kalbą. Tuo tikslu genocido masto skaičiuotę pateikiu abiem kalbomis. Gal tai buvusiems Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio aktyviems veikėjams padės suvokti tikrą padėtį, įvertinti savo veiklą ir imtis priemonių išsaugoti lietuvių tautą Lietuvoje. Tai jie skelbė savo programoje ir tai jie privalo vykdyti.
 
Jie neturi užmiršti savo įsipareigojimus išsaugoti lietuvių tautą, kuriuos jie prisiėmė Perestrojkos pradžioje, o todėl trumpą šių įsipareigojimų santrauką pateikiu.
LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO BENDROJI PROGRAMA
Priimta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d.
VILNIUS „MINTIS” 1988
V. TAUTIŠKUMAS
1. Tautinę savimonę ir saviraišką Sąjūdis laiko savaiminėmis vertybėmis ir svarbiais visuomenės atgimimo veiksniais.
Sąjūdis laiko antihumaniškais ir nusikalstamais ir atmeta stalinistinį genocidą, tautų sumaišymo ir „suliejimo”, nacionalinio nihilizmo politiką, ne vieną tautą įstūmusią į etninio išnykimo situaciją.
2. Sąjūdis siekia konkrečių ir aiškių konstitucinių ir teisinių tautų lygiateisiškumo garantijų,
 
4. Sąjūdis laikosi požiūrio, kad tautinis lygiateisiškumas gali būti įgyvendinamas tik visų tautų atstovams pripažįstant lietuvių tautos apsisprendimo teisę, Lietuvos TSR suverenitetą ir teritorinį vientisumą, pažįstant ir gerbiant lietuvių istoriją, kultūrą ir kalbą. Būtina pripažinti lietuvių, kaip ir kiekvienos kitos tautos, teisę rūpintis savo išlikimu, ūkiu, gamta, kalbos ir kultūros išsaugojimu bei puoselėjimu iš protėvių paveldėtoje teritorijoje.
5. Sąjūdis įsitikinęs, kad nekontroliuojama migracija, sukelta neracionalaus ūkio plėtojimo ir susijusi su žmonių atotrūkiu nuo gimtosios žemės bei kultūros, yra žalinga tautų nacionaliniams interesams. Migraciją būtina kontroliuoti remiantis Lietuvos TSR pilietybės įstatymu.
6. Sąjūdis smerkia visokį neteisingumą tautiniu pagrindu, tautinio orumo, kultūros ir kalbos žeminimą. Nacionalinių santykių įtampos atvejais būtina atskleisti ir viešai svarstyti istorines bei socialines šio reiškinio priežastis, ieškoti teisėtų jo šalinimo būdų. Reikia ugdyti tautų tarpusavio pagarbą ir bendradarbiavimą.
 
Satkevičiaus pastaba 2013 metais rugpjūčio 5 d.
Kaip visą tai suprasti, kai į Vakarus Perestrojščikai jau išvarė virš pusės lietuvių (18 kart daugiau negu buvo išvežta į Sibirą), sunaikino du trečdalius tautos atsistatymo galimybių, nes pradinukų mokyklose jau li-ko tik trečdalis ir panaikino tautybes? Tautybių slėpimas leidžia lengvai kolonizuoti Lietuvą, ypač nusikalstamoms grupuotėms siekiant Lietuvą paversti antrąją palestina. Kaip galima bus rūpintis savo išlikimu, kalbos ir kultūros išsaugojimu bei puoselėjimu iš protėvių paveldėtoje Lietuvos žemėje, jei joje neliks lietuvių Lietuvoje ir Lietuva bus kolonizuota svetimtaučiais? Ar Lietuvoje nebus sukurta antroji palestina kai žemę supirks jau turintys žemės supirkimo patirtį Palestinoje? Kodėl apie tai tyli dar gyvi aukščiau išvardyti Persitvarkymo (Perestrojkos) asmenys?
 
 
 
 
Trumpas priminimas apie Lietuvos Respublikos Konstituciją
 
(Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume)
 
LIETUVIŲ TAUTA
– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ
I SKIRSNIS     LIETUVOS VALSTYBĖ
1 straipsnis Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.
2 straipsnis Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
 
 
Satkevičiaus E. pastaba. Lietuvių tauta priėmė ir paskelbė šią Konstituciją ir nuo Konstitucijos paskelbimo momento save sunaikino. Pradedant antru Konstitucijos straipsniu  visur naudojamas žodis Tauta, bet ne lietuvių tauta ir Lietuvos tautinės bei kalbinės mažumos. Konstitucijoje nėra pateiktas apibrėžimas kaip suprasti žodį Tauta. Mano supratimu žodis Tauta tinka Lietuvą koloni-zuojantiems kolonizatoriams ir gali būti visiškai netaikomas Lietuvos senbuviams, kurių virš pusės jau konstituciniu būdu ištremta iš Lietuvos. Ar Konstitucijos ruošėjai sąmoningai neparuošė lietuvių tautos sunaikinimą? Sąjūdžio veikėjų ir Signatarų pareiga apie tai prabilti. Jei dabartiniame Seime yra bent kiek dorų lietuvių tautos patriotų, tai jie turėtų neatidėliotinai prabilti apie nusikalstamą Konstitucijos pobūdį ir reikalauti ją pakeisti. Lietuvos Konstitucija turi tarnauti Lietuvos senbuvių, ypač lietuvių išsaugojimui Lietuvoje, o ne jų išvarymui iš Lietuvos ir lietuvių tautos sunaikinimui.

 
ГЕНОЦИД В ЛИТВЕ Перевод с литовского Саткявичюс
Satkevičius Edvardas, 8-37-333116, 8-676-87293, satkevichius@yahoo.com,       2013 06 04
Рождения по годам в тысячах http://www.demografija.lt/users/www/uploaded/mografijos/tekstai/Ltgyvpolstratmetm/Priedai.pdf
1985               1988               1989               1990               2000               2005
58,5               56,7               55,8               56,9               34,1               30,5
 
В 1985 году родилось 58300 детей.       http://provita.vdu.lt/pv/STa.htm
В 1990 году родилось 56 868 детей.  http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp
В 2000 году родилось 34149 детей
В 2001 году родилось 31546 детей
В 2012 году родилось 30 459 детей. http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp
 
Дети по возрастным группам на начало года. Документ обновлен   2006 06 21
 
Годы
Всего, в тысячах
0-17
Из них по возрастным группам, годами
0–3
4–6
7–9
10–14
15–17
1990
996,7
232,2
176,7
161,5
263,2
163,1
1995
971,3
195,7
169,8
177,6
271,6
156,6
2000
871,3
147,9
126,9
158,8
276,3
161,4
2001
852,8
143,2
119,3
150,6
273,5
166,2
2002
828,4
137,3
115,2
138,4
268,8
168,7
2003
802,3
130,7
111,3
126,6
264,4
169,3
2004
775,2
125,1
108,8
118,8
256,1
166,4
2005
746,3
121,5
104,6
114,4
244,7
161,1
2006
718,8
120,4
99,6
110,2
230,2
158,4
 
Число детей (в возрасте 0-17 лет) 2008 2009 2010       2011
В тысячах   673,9 653,7 636,1       610,7
  Уменьшение в течение года в тысячах        20,2             17,6             25,4
 
 
1. Демография     октябрь 2012 года
 
 
1.1. Детей (в возрасте 0-17 лет) число в начале года
 
2005
2006
2007
2008
2009
2010
     2011
2012
Всего
746,2
718,8
695,5
673,8
653,7
636,1
574,9
560,4
Данные 2011 года несогласованны  между собой. Это заставляет думать об подтасовках.
 
       Внимание! Принимая, что в начале 2012 года детей официально было 560,4 тысяч (наверняка значительно меньше), и принимая, что уменьшение за год только 20 тысяч, то к лету 2013 года детей до 18 лет остается только 530 тысяч. После Перестройки количество детей уменьшилось на 996,7 – 530 = 466,7 тысяч. В действительности более половины миллиона уже выгнаны на Запад.
     Управляющие партии и их СМИ лгут, что эмигрировало  всего до половины миллиона населения. Это скрытие депортации показывает, что власти Литвы сознательно проводят окончательное изгнание населения Литвы, особенно литовцев на Запад, т.е. проводят современный геноцид населения Литвы, особенно литовцев, и скрывают масштаб геноцида.
 
http://osp.stat.gov.lt/pranesimai-spaudai?articleId=324185
Школьники общеобразовательных школ.    В начале учебного годв
 
 
2005–2006
2010–2011
2011–2012
2012–2013
Ученики в тысячах
538,5
415,9
392,9
373,9
Из них
 
 
 
 
1–4 классы
150,6
115,7
111,4
109,0
5–10 и 1–2 классы гимназии
301,3
222,6
211,4
199,2
11–12 и 3–4 классы гимназии
86,6
77,6
70,1
65,7
В одном начальном классе насчитывалось учеников 109,0/4 = 27,25 тысяч.

 
 
 
Численность населения по возрастным группам в начале 2012 года
 
всего
0–4
5–9
10–14
15–19
20–24
Всего
3007758
153101
135144