Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija reiškia užuojautą dėl disidento Petro Cidziko mirties

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija reiškia užuojautą dėl disidento Petro Cidziko mirties

2019 m. sausio 23 d. pranešimas žiniasklaidai

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija reiškia užuojautą dėl disidento Petro Cidziko mirties

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija reiškia užuojautą dėl sausio 21 d. į Amžinybę iškeliavusio disidento ir visuomenininko, pogrindžio spaudos platintojo, politinių bado akcijų iniciatoriaus, pirmųjų mitingų už laisvę organizatoriaus, Vyčio kryžiaus kavalieriaus Petro Cidziko.

Netekties valandą Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija linki tvirtybės ir susitelkimo Petro Cidziko artimiesiems, bendražygiams ir visiems jį pažinojusiems žmonėms.

Velionis bus pašarvotas Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo salėje. Pagerbimas – sausio 23 d. nuo 13 val.

Šv. Mišios bus laikomos sausio 24 d. 10 val. Šv. Ignoto bažnyčioje, karstas išnešamas 12 val. Velionis bus palaidotas Rokantiškių kapinėse.

***

Petras Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Lazdijų r., Šeštokuose. 1971 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, tačiau įtarus platinant pogrindinę Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką, 1973 m. vasario 16 d. suimtas. Pusę metų kalintas KGB tardymo izoliatoriuje. Nepavykus surinkti įrodymų ir dvasiškai palaužti, KGB iniciatyva jam paskirtas prievartinis psichiatrinis gydymas. P. Cidzikas ketverius metus kalintas specialiajame psichiatriniame kalėjime Černiachovske (buv. Įsrutyje), Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. Vėliau dar pusę metų „gydytas” Naujosios Vilnios psichoneurologinėje ligoninėje. Kankinimas stipriais medikamentais visam laikui paveikė P. Cidziko sveikatą.

Išėjęs į laisvę P. Cidzikas tęsė kovą prieš okupantus: rašė valdžiai ir tarptautinei bendruomenei protesto laiškus prieš disidentų suiminėjimus ir kalinimus, prieš Afganistano okupaciją, kartu su Antanu Terlecku pasirašė protestą dėl psichiatrijos, kaip bausmės naudojimo įtariamiesiems antisovietine veikla. 1978 m. įsijungė į A. Terlecko įkurtos Lietuvos laisvės lygos veiklą ir pasirašė „45 pabaltiečių Memorandumą” – didžiųjų Vakarų valstybių vadovams skirtą protestą dėl prieš 40 metų sudaryto sandėrio tarp hitlerinės Vokietijos ir stalininės SSRS, kurio pasekmė – trijų Baltijos šalių okupacija.

1980 m. gruodžio 16 d. dėl bandymų patekti į Aukščiausiąjį teismą, kur buvo teisiami disidentai V. Skuodis, G. Iešmantas ir P. Pečeliūnas, nuteistas 15 parų kalinimo, o po to vėl patalpintas į psichoneurologinę ligoninę. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui išsiuntus protesto laiškus, kurie paviešinti ir Vakaruose, po mėnesio P. Cidzikas paleistas į laisvę, kur toliau tęsė pasipriešinimo veiklą.

Iki Lietuvai atkuriant Nepriklausomybę P. Cidzikas buvo 6 kartus sulaikytas ir 3-15 parų kalinamas, jo namuose atliktos 7 kratos.

1987 m. rugpjūčio 23 d. P. Cidzikas kartu su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Nijole Sadūnaite surengė mitingą Ribentropo-Molotovo pakto pražūtingoms Lietuvai pasekmėms paminėti. Tų pačių metų lapkričio mėn. P. Cidzikas dalyvavo Latvijos nepriklausomybės minėjime Rygoje, pasakė kalbą ir pakvietė latvius atvykti į Vilnių vasario 16-ąją, į Lietuvos nepriklausomybės 70-mečio jubiliejų. Grįžęs į Lietuvą jis vėl KGB sulaikomas.

1988 m. pradžioje P. Cidzikas kartu su Povilu Pečeliūnu ir kitais bendraminčiais įkūrė „Politkalinių gelbėjimo grupę”, kurios tikslas – priversti sovietų valdžią išleisti iš lagerių ir tremties lietuvius politkalinius. 1988 m. rugpjūčio 16 d. Katedros aikštėje Petras Cidzikas pradėjo garsiąją bado akciją, kuri sulaukė didelio visuomenės palaikymo, buvo plačiai komentuota Vakarų spaudoje. P. Cidzikas tikslą pasiekė – 1988 m. pabaigoje visi politiniai kaliniai paleisti į laisvę.

P. Cidziko rūpesčiu 1988 m. rugsėjo mėn. Pelesoje buvo pastatyta koplyčia. Ypač daug dėmesio jis skyrė Mažajai Lietuvai (Kaliningrado sritis), jos gyventojams lietuviams, tyrinėjo ir skelbė istorinę medžiagą apie kruvinus karo ir pokario įvykius Mažojoje Lietuvoje. 1989 m. pabaigoje įkūrus Mažosios Lietuvos reikalų tarybą, P. Cidzikas kurį laiką buvo jos vicepirmininku.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę P. Cidzikas nenustojo rūpintis Lietuvos reikalais. Pasninku, maldomis, kryžiaus nešimu Maskvoje, Mažojoje Lietuvoje kėlė dvasingumą, skatino lietuvius dvasiškai atgimti.

1998 m. rugpjūčio 21 apdovanotas III laipsnio (komandoro) Vyčio kryžiumi, 2000 m. liepos 1 d. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija).

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija

h5jangoveli245

h5jangoveli245 wrote 119596 posts

Post navigation


Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes:

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>