Žinios apie prof. A. J. Motuzą
Žinios apie prof. A. J. Motuzą
Maloniai kviečiame dalyvauti renginyje „Kad žmonių atmintis neišblėstų“, skirtame žinomo agronomijos mokslininko, Lietuvos Mokslų akademijos nario bei talentingo publicisto profesoriaus Algirdo Juozo Motuzo 70 – mečiui paminėti.
Renginyje bus pristatyta  jau 7-oji profesoriaus monografija apie iškilius agronomijos mokslininkus, šį kart talentingo rašytojo plunksnos sulaukė monografija „Profesorius Jurgis Krikščiūnas: žemės ūkio mokslo ir praktikos darna pristatymas“.
Profesorius A. J. Motuzas yra labai aktyvus publicistas. Nuo 1964 m. jis vienas ir su bendraautoriais paskelbė daugiau kaip 1000 publikacijų. Tarp jų yra 63 knygos ir brošiūros: 3 vadovėliai, dvi laidos dirvožemio mokslo žodynėlio, 16 agrarinių mokslų ir studijų istorijos knygų (7 monografijos ir knygos apie iškilius agronomijos profesorius), 9 sudaryti ir redaguoti mokslo darbų rinkiniai, 21 dirvožemio mokslo ir geologijos pagrindų studijų ir metodinė priemonė bei kitos knygos.
Profesorius A. J. Motuzas žinomas mokslininkas tarptautiniu mastu. Jis yra Europos Komisjos 7-osios bendrosios programos, CORDIS programos ir Gruzijos Šota Rustaveli mokslo fondo mokslinis ekspertas.
Profesorius yra Tarptautinės dirvožemininkų sąjungos ( IUSS), Europos dirvožemininkų sąjungos (EUSS), Lietuvos agronomų sąjungos, Lietuvos mokslo istorikų asociacijos narys, Fellow of the Advisory Directorate International, administrated by the American Biographical Institute (2008). A. J. Motuzas buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, 2011 m. – tikruoju nariu.
A. J. Motuzas 2001-2012 m. buvo Lietuvos dirvožemininkų draugijos prie Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas, dabar vadovauja to skyriaus Agronomijos sekcijos Dirvotyros ir agrochemijos komisijai, kuri koordinuoja dirvotyros mokslinius ir taikomuosius darbus šalyje. Jo aktyvios veiklos ir pastangų dėka draugija tapo Lietuvos MA struktūros vienetu.
Renginys vyks gegužės 17d., 14 val. Aleksandro Stulginskio universiteto IV rūmų konferencijų salėje.
 
Renginio programa ir daugiau informacijos apie prof. A. J. Motuza – prieduose
 
Pagarbiai,
ASU Viešųjų ryšių skyriaus vedėja
Laura Žemaitienė
tel. 8 37 788113
mob. tel. 8 655 15184
 
Lietuvos MA tikrasis narys, Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto profesorius, habilituotas daktaras Algirdas Juozas Motuzas gimė 1943 m. gegužės 8 d. Šiaulių apskrities, Joniškio valsčiaus, Juodžių kaime ūkininko šeimoje. Mokėsi Juodžių pradinėje, Rudiškių septynmetėje, įgijo brandos atestatą Joniškio I vidurinėje mokykloje.
1965 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijo mokslinio agronomo diplomą. Kaip geras studentas, aktyvus visuomenininkas ir perspektyvus pedagogas, tuometinio Dirvožemio mokslo katedros vedėjo profesoriaus V. Ruokio buvo pakviestas likti katedroje. Pradžioje porą mėnesių dirbto vyresniuoju laborantu iki tarnybos Sovietinėje Armijoje. Kitais metais grįžęs iš jos, pradėjo pedagoginį darbą asistentu dėstydamas geologijos pagrindus ir dirvožemio mokslą. Nuo tada visas profesoriaus A. J. Motuzo gyvenimas susietas su pedagogine ir moksline veikla aukštojoje mokykloje: pedagoginis darbo stažas dabartiniame Aleksandro Stulginskio universitete – 47 metai, mokslinis – 42. Profesorius yra paskutinis profesoriaus V. Ruokio priimtas pedagogas dirbti buvusioje LŽŪA Dirvožemio mokslo katedroje.
Jaunas dėstytojas susidomėjo dirvožemio hidrocheminiais tyrimais, kuriuos 1971 m. apibendrino agrarinių mokslų daktaro (tuomet – žemės ūkio mokslų kandidato) disertacijoje “Drenažo vandens chemin← sud←tis sausinamuose Lietuvos Vidurio žemumos ir Žemaitijos dirvožemiuose”. 1969 m. jis gavo vyresniojo dėstytojo, o 1982 m. – docento pareigas. Pelnęs pripažinimą, 1984-1989 m. dirbo dar ir Agronomijos fakulteto prodekanu, 1992-1994 m. – LŽŪA sekretoriumi (kancleriu), 2000-2005 – LŽŪU Dirvotyros ir agrochemijos katedros vedėju.
„Sąjūdžio”, visuomeninio judėjimo dėl Lietuvos nepriklausomybės, metais šalia dirvotyros darbų docentas A. J. Motuzas ėmėsi agronomijos mokslo istoriografinių tyrimų: pirmiausia apie tuos iškilius Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje profesorius, kurie sovietmečiu buvo nutylimi arba mažai minimi. Taip pasirodė jo parengtos knygos apie aukštosios mokyklos rektorius, Sibiro tremtinius, profesorius V. Vilkaitį (1991) ir J. Tonkūną (1993), apie Akademijos gyvenimą ir veiklą dviejų okupacijų metais (1994). Šiame darbe buvo panaudota patirtis, sukaupta 1982 m. išleidžiant knygą apie savąjį mokytoją – profesorių Viktorą Ruokį. Docento A. J. Motuzo gabumus agronomijos mokslo istoriografijoje labai palankiai vertino ir skatino profesorius P. Vasinauskas. Vėliau išėjo A. J. Motuzo parašyta monografija „Agronomijos mokslų raida Lietuvoje ir jos kūrėjai” (1997), knygos apie profesorius P. Vasinauską (1998), B. Baginską (2003), monografija apie profesorių A. Stancevičių (2010). Profesorius A. J. Motuzas sudarė ir parengė spaudai knygas: P. Vasinauskas „Agronomija Lietuvoje” (su V. Vasiliauskiene, 2005), M. Treinys „Tautos ir jos žemės jungtis” (su E. Treiniene, 2011). Jis pasitinka gyvenimo 70-metį išleista knyga apie profesorių J. Krikščiūną (2013), mokslotyros darbu apie agronomijos mokslines mokyklas Lietuvoje.
Vienok visi šie darbai neužgožė pagrindinio A. J. Motuzo rūpesčio dėl Lietuvos dirvožemių, jų derlingumo, ekologijos ir klasifikacijos. Jis vadovavo 12 dirvotyros mokslo projektų. Produktyviausi iš jų – dirvožemio ekologijos srities: Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuoti kompleksiniai darbai „Naujų fizikinių cheminių metodų taikymas dirvožemio ekologiniuose tyrimuose” (1999-2001) ir „Sunkiųjų metalų sorbcijos dirvožemyje fizikiniai cheminiai reiškiniai, jų poveikis mikroorganizmų ir fermentų aktyvumo kaitai bei priemonių dirvožemio remediacijai paieška” (2002-2004). 2006-2007 m. vykdė LR žemės ūkio ministerijos užsakomąjį darbą “Žemės našumo vertinimo metodikos parengimas”. Aleksandro Stulginskio universiteto bibliotekoje saugoma 11 jo, mokslinio darbo temų vadovo, ataskaitų.
Mokslo srityje profesorius A. J. Motuzas bendradarbiauja su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro institutų, Vilniaus, Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetų mokslininkais. Turi tvirtus kūrybinius ryšius su Hohenheimo (Stutgartas, Vokietija), Vageningeno (Olandija), Vroclavo, Varšuvos (Lenkija) universitetais, Latvijos ir Estijos gyvybės mokslų universitetais, Lenkijos, Balratusijos dirvožemininkų sąjungomis. Vienas ir kartu su trimis parengtais mokslų daktarais surengė bei skaitė mokslinius pranešimus daugiau kaip 15 tarptautinių konferencijų.
Profesorius A. J. Motuzas daugiamečius mokslinius tyrimus apibendrino biomedicinos mokslų habilituoto daktaro disertacijoje „Lietuvos dirbamų dirvožemių užterštumo mineraliniais junginiais ekologinis įvertinimas dirvotyros ir agrochemijos raidos kontekste” (2000), kitais metais jam buvo suteiktas profesoriaus mokslinis vardas.
Jis buvo Europos Sąjungos TEMPUS-PHARE programos projektų „Studijų išvystymas ir pertvarkymas Lietuvos žemės ūkio aukštosiose mokyklose” (1995-1997) ir „Žemės ūkio studijų internacionalizavimas Baltijos šalyse” (1997-2000) koordinatoriumi. Inicijavo, sukūrė ir vadovavo Europos Sąjungos Leonardo da Vinčio programos bandomajam projektui “Profesinio mokymo kompetencijos perdavimas Baltijos šalių ekologiniam agrariniam sektoriui” (2004-2007). Tame projekte dalyvavo 10 partnerių iš 5 ES šalių. Su projekto dalyviais sukūrė magistrantūros studijų programą “Multilingual Vocational Training Curriculum for Counsellors of Organic Agriculture in Baltic States” (2005). Pagal šią programą buvo parengtos 4 studijų priemonės lietuvių, estų, latvių ir anglų kalbomis Baltijos šalių žemės ūkio konsultantams. Jos buvo atspausdintos atskiromis knygomis, kompaktiniuose diskuose ir patalpintos internete. Tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete projekto vadovas kartu su kolegomis parengė studijų priemonę “Ekologinė žemdirbystė, sodininkystė ir daržininkystė” / “Organic Crop Production  and Horticulture” (2006).
Profesorius A. J. Motuzas ne kartą kėlė kvalifikaciją Vakarų Europos universitetuose: Hohenheimo universitete (Vokietija) tema “Dirvožemiai ir ekologinis žemės ūkis Banden-Viurtembergo žemėje”, Humbolside ir Lincolnshere universiteto Bishop-Burton kolegijoje (Didžioji Britanija) tema “Dirvožemiai ir ekologinis žemės ūkis Didžiojoje Britanijoje”, CEDEFOP projekto kursuose Vageningeno Universitete (Olandija) tema “Pedagogų kvalifikavimas ekologiniame žemės ūkyje”.
2007 m. profesorius, habilituotas daktaras A. J. Motuzas buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, 2011 m. – tikruoju nariu.
Profesorius A. J. Motuzas 2001-2012 m. buvo Lietuvos dirvožemininkų draugijos prie Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas, dabar vadovauja to skyriaus Agronomijos sekcijos Dirvotyros ir agrochemijos komisijai, kuri koordinuoja dirvotyros mokslinius ir taikomuosius darbus šalyje. Jo aktyvios veiklos ir pastangų dėka draugija tapo Lietuvos MA struktūros vienetu.
Profesorius yra Tarptautinės dirvožemininkų sąjungos (IUSS), Europos dirvožemininkų sąjungos (EUSS), Lietuvos agronomų sąjungos, Lietuvos mokslo istorikų asociacijos narys, Fellow of the Advisory Directorate International, administrated by the American Biographical Institute (2008).
Profesorius A. J. Motuzas žinomas mokslininkas tarptautiniu mastu. Jis yra Europos Komisjos 7-osios bendrosios programos, CORDIS programos ir Gruzijos Šota Rustaveli mokslo fondo mokslinis ekspertas.
Jis yra Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos narys, dirvotyros mokslinis konsultantas (nuo 2004 m.), buvo Žemės ūkio enciklopedijos redaktorių tarybos pirmininko pavaduotojas (1998-2007), yra Lietuvos MA ir Aleksandro Stulginskio universiteto žurnalo “Žemės ūkio mokslai” redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas.
Profesorius kelias kadencijas buvo Aleksandro Stulginskio universiteto Tarybos narys, eilę metų – šio universiteto mokslo premijos lauretatas, Lietuvos MA ir LAMMC V. Vazalinsko premijos laureatas (1998).
Profesorius A. J. Motuzas yra labai aktyvus publicistas. Nuo 1964 m. jis vienas ir su bendraautoriais paskelbė daugiau kaip 1000 publikacijų. Tarp jų yra 63 knygos ir brošiūros: 3 vadovėliai, dvi laidos dirvožemio mokslo žodynėlio, 16 agrarinių mokslų ir studijų istorijos knygų (7 monografijos ir knygos apie iškilius agronomijos profesorius), 9 sudaryti ir redaguoti mokslo darbų rinkiniai, 21 dirvožemio mokslo ir geologijos pagrindų studijų ir metodinė priemonė bei kitos knygos.
Jis paskelbė apie 950 straipsnių: mokslinių – 808 (ISI Web bazėje su citavimo indeksu – 3, recenzuojamuose mokslo leidiniuose, referuojamuose kitose duomenų bazėse – 19, kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose – 609). Tarp jų yra 289 enciklopediniai, 177 mokslo populiarinimo straipsniai. 41 mokslinis straipsnis paskelbtas užsienyje.