Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisoms po svarstymo pritarta
 
2013 m. gegužės 21 d. pranešimas VIR
(iš plenarinio posėdžio)
 
Seimas po pateikimo pritarė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-560. Teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo (fizinis ar juridinis) ir su juo susiję kiti juridiniai asmenys kartu galėtų įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras visiems susijusiems asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha.
トPagal šiandien galiojantį teisinį reglamentavimą vienas asmuo gali įsigyti iki 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, tačiau niekas nedraudžia tam pačiam asmeniui steigti juridinius asmenis ir per kiekvieną iš jų įsigyti dar po 500 ha. Taip vienose rankose sukaupiamas didelis žemės plotas, nei leidžia galiojantis įstatyminis reguliavimas. Problema yra tame, kad tokiems pirkiniams gali būti naudojamas užsienio kapitalas. Vadinasi, iš esmės galima teigti, kad žemę perka užsieniečiai”, – pristatydama projektą sakė žemės ūkio viceministrė Leokadija Počekovska.
Teikiamomis pataisomis taip pat siūloma apibrėžti, kokie fizinių asmenų ryšiai lemia jų priskyrimą susijusiems asmenims.
Įstatymą siūloma papildyti nuostatomis, nustatant, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo gali įsigyti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Ši deklaracija būtų pagrindas įvertinti, ar asmuo gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kadangi akcijų, pajų ir pan. nuosavybės teisės perleidimo sutartys nėra registruojamos, nėra galimybės operatyviai patikrinti, kokių ir kelių įmonių akcijomis, pajais ar pan. disponuoja konkretus asmuo konkrečiu momentu. Deklaracijoje pirkėjas turėtų pateikti duomenis apie savo ir su juo susijusių asmenų įsigytą žemę, pajamų, už kurias ketinama įsigyti žemės, šaltinį (kilmę), žemės sklypo pirkimo-pardavimo kainą.
Taip pat įstatymo projektu numatoma nustatyti, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę (jeigu ją perka ne asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla) ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi šios žemės naudotojai ir asmenys, kurių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu, o išimtiniais atvejais, t. y., kai parduodama žemė  pagal bendruosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams arba žemė, reikalinga valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, – valstybė.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti pirmenybės teisę valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Valstybės žemės fondo, įsigyti parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Sklypus, kuriuos galėtų įsigyti valstybė, apibūdinantys kriterijai turėtų būti nustatomi tvirtinant atitinkamą Žemės įstatyme minimą priemonę.
Siūloma nustatyti, kad institucija, atsakinga už pirmumo teisę turinčių asmenų (išskyrus bendraturčius) informavimą apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, yra  Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Įstatymo projektu aiškiai reglamentuoti dokumentų rengimo siuntimo ir nagrinėjimo terminai (ilgiausias bendras terminas – 27 darbo dienos).
Projektui po pateikimo pritarė 64, prieš balsavo 1, susilaikė 6 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Kaimo reikalų komitetas, projektą numatoma svarstyti birželio 25 d.
 
Saulė Eglė Trembo,
Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5)239 6203, egle.trembo@lrs.lt)