Turto apsaugos ypatumai: gyventojai signalizacijas įsirengia, tačiau jos kodų niekada nekeičia
Informacinis pranešimas
2013 m. gegužės 21 d.
 
 
 
Turto apsaugos ypatumai: gyventojai signalizacijas įsirengia, tačiau jos kodų niekada nekeičia
 
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose net 5 iš 10 gyventojų yra įsirengę signalizacijas. Tiesa, siekiant, kad jos būtų efektyvios, rekomenduojama periodiškai keisti kodus, tuo tarpu net 78 proc. gyventojų niekada nėra to darę nuo pat jos įrengimo. Tokius faktus atskleidė Europos bendrovės „ERGO Insurance” Lietuvoje užsakymu atlikta apklausa. Draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, jog šiemet ženkliai išaugo vagysčių metu patiriama gyventojų žala.
 
Informatikos ir ryšių departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo registruota 8561 privačios nuosavybės vagysčių – vidutiniškai po 71 vagystę kasdien.
 
Europos bendrovės „ERGO Insurance” Lietuvoje Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius pasakoja, jog šiemet sausio-balandžio mėnesiais vagysčių metu patiriama žala ženkliai išaugo. „Šiemet vidutinės žalos dydis per pirmus keturis šių metų mėnesius siekė 3,3 tūkst. litų – net 72 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš gyventojų dažniausiai vagiamos piniginės lėšos, juvelyriniai dirbiniai bei kitos vertybės, buitinė technika, elektronika, drabužiai, laikrodžiai ir pan.”, – teigia T. Nenartavičius.
 
Signalizacijos kodus pasikeisti pamiršta
 
Apklausa atskleidė, jog net trečdalis didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų yra įsirengę garsines signalizacijas ir ketvirtadalis – garsines signalizacijas, susietas su saugos tarnybos centriniu stebėjimo pultu. „Džiugu, kad ne maža gyventojų dalis galvoja apie turto saugumą ir įsirengia apsaugos priemones. Tiesa, vagims neįveikiamų užraktų nėra – profesionaliems ilgapirščiams nusižiūrėjus objektą, jį apsaugoti tampa kone neįmanoma. Tačiau kuo daugiau apsaugos priemonių bus naudojama, tuo daugiau nepatogumų bus sukelta ilgapirščiams – jie turės daugiau laiko sugaišti įsilaužimui ir turės mažiau laiko turto pasirinkimui bei jo išnešimui, taigi vagysčių metu patiriami nuostoliai sumažėja”, – pasakoja T. Nenartavičius.
 
Komentuodamas apklausos rezultatus T. Nenartavičius atkreipė dėmesį į paradoksalią situaciją. „Nors gyventojai rūpinasi apsaugos priemonėmis, tačiau jiems trūksta žinių, kaip jas prižiūrėti, kad jos veiktų efektyviai. Net 8 iš 10 signalizacijas įsirengusių gyventojų niekada nėra keitę jos kodo. Pusė gyventojų, niekada nekeitusių kodo, yra toje grupėje, kurioje signalizacija buvo įrengta prieš penkerius metus ir seniau. O vieną kartą per visus jos turėjimo metus kodą yra keitęs tik kas dešimtas gyventojas”, – teigia T. Nenartavičius. Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, jog reikėtų ne tik laikas nuo laiko pakeisti signalizacijos kodą, bet ir neužmiršti patikrinti, ar signalizacijos baterijos nėra išsikrovusios.
 
Kada rekomenduojama pakeisti signalizacijos kodą?
 
UAB „G4S Lietuva” Saugos sprendimų departamento vadovas Vidas Kšanas rekomenduoja signalizacijos kodą keisti ne rečiau kaip kartą per metus. „Kasmet kodą rekomenduojama pakeisti net ir tuomet, jeigu nebuvo jokių įvykių ar pasikeitimų. Papildomai pakeitimus verta padaryti dar it tada, kai keičiasi gyventojai ar dirbantys namuose žmonės, pavyzdžiui, po atlikto remonto”, – pasakoja V. Kšanas. Jis atkreipia dėmesį, jog problemų dažniausiai kyla tuomet, kai keli žmonės naudojasi vienu bendru signalizacijos kodu ir jis atskleidžiamas kitiems asmenims.
 
Pasak V. Kšano, keičiant kodą rekomenduoja vengti tokių elementarių kodų kaip 0123, 7139, 8520 ir pan., nes juos lengva atspėti, be to, tokią kombinaciją lengva pastebėti ir įsiminti žiūrint iš didesnio atstumo. Signalizacijos kodą galima pasikeisti pačiam, dažniausiai tai nėra sudėtinga, tačiau, jeigu kyla klausimų, visuomet galima išsikviesti saugos tarnybos ekspertus.
 
Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting” apklausa buvo atlikta šių metų balandžio 23-28 dienomis. Jos metu buvo apklausti 509 gyventojai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.
 
ERGO draudimo grupė Baltijos šalyse
 
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse ir vienintelė siūlanti visas draudimo rūšis: turto draudimą ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, gyvybės, pensijų bei sveikatos draudimą. Įmokų suma ERGO Baltijos šalyse 2012 metais sudarė 150.2 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už 96.3 mln. eurų. ERGO draudimo grupė veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 550 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
 
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės priklauso ERGO grupei – vienai didžiausių draudimo bendrovių Europoje, ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
 
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re”.
 
Daugiau informacijos teirautis:
Tomas Nenartavičius, Europos bendrovės „ERGO Insurance” Lietuvoje Turto draudimo departamento direktorius, tel. (8 5) 268 3091.