Seimo opozicinei darbotvarkei frakcija pateikė 9 įstatymų pakeitimo projektus
 
2013 M. LIETUVA PIRMININKAUS ES TARYBAI
 
2013 m. gegužės 22 d. pranešimas VIR
 
 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pranešimas:  Seimo opozicinei darbotvarkei frakcija pateikė 9 įstatymų pakeitimo projektus
 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai plenarinių posėdžių opozicinei darbotvarkei pateikė 9 įstatymų projektus.
 
A. Ažubalis, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Juknevičienė, V. Stundys, S. Šedbaras siūlo Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai” nuostatas” projektą.
Parengti projektą paskatino visuomenėje kylančios abejonės, ar Lietuvos piliečiams dalijama Lenkijos Respublikos Lenko korta neprieštarauja Konstitucijai.
Seimo nariai siūlo kreiptis į Konstitucinį teismą (KT), prašydami išaiškinti, ar Konstitucija iš Seimo nario besąlygiškai reikalauja ištikimybės priesaikos vien Lietuvos valstybei, pasižadėjimo gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus? Ar sąvoką „nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu Lietuvos valstybei” reikėtų suprasti kaip bet kurią priesaiką ar pasižadėjimą užsienio valstybei? Ar Seimo nariu negali būti asmuo, išreiškęs savo valią priklausyti kitai, ne Lietuvos tautai, turintis užsienio valstybės dokumentą, išduotą jam pagal kitos valstybės įstatymus?
Primename, kad Lenko korta yra asmens dokumentas, patvirtinantis lenkų kilmę ir suteikiantis lengvatų  lenkams, gyvenantiems Lietuvoje. Tokį dokumentą turintys asmenys gali dirbti Lenkijoje, gauti bedarbio pašalpą, kitas socialines garantijas, įsigyti nekilnojamąjį turtą ir t.t.
 
K. Starkevičius siūlo nutarimo projektą „Dėl žemės pardavimo užsieniečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo”.
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria nepritaria Europos Sąjungos Vadovų Tarybos patvirtintam siūlymui dėl 2014-2020 m. Europos Sąjungos daugiametės finansinės perspektyvos. K. Starkevičiaus pateiktame Seimo nutarime siūloma Vyriausybei, atsižvelgiant į susidariusią realią galimybę, iš naujo derėtis dėl ūkininkavimo sąlygų suvienodinimo visų Europos Sąjungos valstybių narių žemdirbiams. Lietuvos žemdirbiai, kovo 22 dieną įvykusiame visuotiniame žemdirbių suvažiavime išreiškė kategorišką nuomonę pratęsti draudimą užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje.
J. Razma siūlo Seimo rinkimų įstatymo 37 ir 39 straipsnių, Rinkimų į Europos parlamentą įstatymo 36 ir 38 straipsnių, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 ir 36 straipsnių pakeitimus.
Šiuo metu į vienos partijos vardu registruojamą kandidatų sąrašą gali būti įrašomi ir kitų partijų nariai, jokių apribojimų įstatymuose nėra nustatyta. Taip elgiantis pažeidžiami sąžiningos konkurencijos su kitų partijų įformintais koaliciniais sąrašais principai. Siūloma patikslinti kai kurias galiojančių Seimo, Savivaldos ir Europos Parlamento rinkimų įstatymų nuostatas, kad kituose rinkimuose nebeliktų galimybių apeiti įstatymų leidėjo valia nustatytus reikalavimus partijų kandidatų koaliciniams sąrašams, taip pat siekiama atsižvelgti į Konstitucinio Teismo išvadas dėl paskutinių Seimo rinkimų.
V. Juozapaitis siūlo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą ir Civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas nėra tiksliai apibrėžtos įvairių balkonų konstrukcijų sąvokos. Todėl iš daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų, kurie neturi balkonų, nepagrįstai reikalaujamas balkonų remonto mokestis. Daug nusiskundimų gaunama iš gyventojų, kuriems tenka mokėti mokesčius už balkonų priežiūrą, remontą, nors jie tų balkonų neturi. Taip pažeidžiami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai. Įstatymo projektais siekiama patikslinti daugiabučių gyvenamųjų namų kai kurių bendrojo bei atskiro naudojimo objektų sąvokas ir patikslinti, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
 
J. Razma siūlo Pelno mokesčio įstatymo 46(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Parlamentaras teikia patobulintą įstatymo projektą atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento pastabas ir Seimo narių sulauktas pastabas, kad nepateikti pelno sumažinimo dėl investicijų duomenys. (Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikiami pridedamojoje lentelėje. Pažymėtina, kad už 2012 m. VMI duomenų dar neturi.)
Metai        Apmokestinamojo pelno suma, kuriai pritaikyta lengvata         Apskaičiuota sutaupyto pelno mokesčio dėl investicijų lengvatos suma
2009        587.365.530             117.473.106
2010        688.121.248             103.218.187
2011        706.881.996             106.032.299
 
Pagal dabar nustatytą tvarką apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009-2013 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis, tokiu būdu pagal galiojantį įstatymą nuo 2014 m. patirtomis naujomis išlaidomis ilgalaikiam turtui pelno mokesčio mažinti nebūtų galima. Siūloma nustatyti, kad apmokestinamojo pelno mažinimo iki 50 proc. galimybė būtų nuolatinė.
D. Kreivys siūlo Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies papildymo įstatymo projektą.
Šiuo metu esantis teisinis reguliavimas nenumato išimčių Mažųjų bendrijų pelno apmokestinimui (pelno mokestis – 15 proc.). Šiuo įstatymo projektu yra siekiama skatinti smulkaus verslo plėtrą, darbo vietų kūrimą bei palengvinti mokestinę naštą už pirmuosius veiklos vykdymo metus. Įstatymo pakeitimo projektą parengti paskatino siekis skatinti smulkiojo verslo steigimąsi, darbo vietų kūrimąsi bei poreikis sumažinti mokestinę naštą, kad įmonės šias lėšas galėtų panaudoti tolimesnei verslo plėtrai, pirmaisiais veiklos vykdymo metais.
A. Bilotaitė ir A. Anušauskas su parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos” nariais siūlo Vietos savivaldos įstatymo 13, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Savivaldybėse iki šiol nėra suformuotos bendros subjektų, vykdančių antikorupcinę veiklą sistemos – visose savivaldybėse antikorupcijos komisijos yra formuojamos skirtingai ir veikia pagal savivaldybių tarybų patvirtintus veiklos nuostatus, o esamas teisinis reguliavimas neužtikrina efektyvaus antikorupcijos komisijų darbo. Įstatymo Projekte siūloma įtvirtinti prievolę savivaldybėms sudaryti antikorupcijos komisijas, taip pat nustatyti šių komisijų sudarymo tvarką ir kompetenciją korupcijos prevencijos ir kontrolės srityje. Siūlomais pakeitimais bus praplėstas subjektų, vykdančių antikorupcinę veiklą savivaldybėse, ratas, sudarytos prielaidos skaidresnei savivaldybių veiklai, veiksmingesnei savivaldybių antikorupcinei politikai bei korupcijos prevencijos priemonių vykdymo kontrolei.
 
Kontaktams:
Seimo TS-LKD frakcijos
Viešųjų ryšių grupė
Tel. (8 5) 239 6275
tsfrakcija@lrs.lt