Seime vyks Norilsko lagerių sukilimo 60-ųjų metinių minėjimas
 
2013 m. gegužės 22 d. pranešimas VIR
 
Gegužės 24 d., penktadienį, 12 val. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) vyks Norilsko lagerių sukilimo 60-ųjų metinių minėjimas ir norilskiečių suvažiavimas.
Minėjimo dalyvius pasveikins Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Vytautas Saulis. Renginyje koncertuos ansamblis トViltis” (vadovė Gražina Kuodienė). Parlamento galerijoje bus eksponuojamos asmeninės norilskiečių tremties relikvijos.
1953 m. gegužės-rugpjūčio įvykiai lageriuose į istoriją įėjo Norilsko sukilimo pavadinimu. Tai buvo トdvasios sukilimas”, aukščiausias nesmurtinis pasipriešinimas GULAG’o sistemai. Pasirodė, kad politiniai kaliniai gali susivienyti, neketina būti nuolankūs ir kęsti pažeminimą. Norilsko sukilimas prasidėjo stichiškai ir ne vienu metu. Sukilimo priežastys – nežmoniškas ypatingojo lagerio režimas, sukėlęs masinį kalinių pasipiktinimą. Pagrindiniai kalinių reikalavimai buvo ne ekonominiai, o politiniai Buvo reikalaujama peržiūrėti politinių kalinių bylas, panaikinti numerius ant drabužių, nuo barakų langų nuimti grotas, neriboti susirašinėjimo su artimaisiais, uždrausti nežmoniškas bausmes – ledo karcerius, geležinius pančius ir pan. Visais reikalavimais buvo siekiama pakeisti ne ekonomiką, o politiką – nežmonišką SSRS represijų politiką. Politiniai kaliniai reikalavo pakeisti veidmainingą ir nepaprastai žiaurią asmenybės ir laisvės slopinimo lagerinę sistemą.
Norilsko sukilimui malšinti buvo sutelkta nemažai jėgų ir priemonių. Susidorojimo metodai su streikuojančiais buvo palyginti vienodi: iš pradžių įkalbinėjimai, raginimai išeiti iš lagerio, paskui imdavo grasinti, o vėliau panaudodavo karinę jėgą ir techniką.
Pirmieji Norilsko sukilimo rezultatai buvo juntami jau 1953 metais – palengvintas režimams, patenkinti ekonominiai ir kai kurie politiniai reikalavimai. Norilsko sukilimo reikšmė dar iki galo neįvertinta. Tai buvo ne vien pirmą kartą po Stalino mirties kalinių pareikštas protestas prieš šalyje įvestą asmenybės slopinimo sistemą, bet sukilimas buvo masinis: jame dalyvavo apie 30 tūkstančių žmonių. Anksčiau lagerių sistemoje tokio mąsto protestų nebūta. Norilsko sukilimas įrodė, kad net sunkiausiomis išnaudojimo sąlygomis galima kovoti su totalitariniu režimu.
Bet iš tamsybių kils šalis ir tautos,
Ir laisvė neužges Norilsko žiburiuos.
 
Komisijų patarėja
Danguolė Stonytė (tel. (8 5) 239 6561, el. p. daguole.stonyte@lrs.lt)