Seime pristatoma paroda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro M. Čoboto 85-mečiui paminėti

2013 M. LIETUVA PIRMININKAUS ES TARYBAI
2013 m. gegužės 27 d. pranešimas VIR
Nuotrauka: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Medardas Čobotas. 1990 m. kovo mėn. Fotografas Algirdas Sabaliauskas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Gegužės 28 d., antradienį, 16 val. Parlamento galerijoje bus pristatyta paroda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Medardo Čoboto 85-mečiui paminėti. Parodą pristatys Seimo Pirmininko pavaduotojas Jaroslavas Narkevičius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Stasys Kašauskas, Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė.
Parodoje eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fondų, Medardo Čoboto šeimos archyvo. Fotografijų autoriai: Vladimiras Gulevičius, Gediminas Ilgūnas, Jonas Juknevičius, Stasys Laukys,  Gintaras Mačiulis, Hubertas Paluševičius, Andrius Petrulevičius, Algirdas Sabaliauskas, Gediminas Svitojus ir kiti.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Medardas Čobotas gimė 1928 m. gegužės 26 d. Medininkuose, Aleksandro ir Konstantinos Čobotų šeimoje. Medardo Čoboto senelis iš motinos pusės Aleksandras Franckevičius buvo garsus Vilniaus gydytojas. Kartu su Medardu šeimoje augo brolis Tadas ir sesuo Danutė. Aleksandras Čobotas turėjo savo verslą, todėl prasidėjus sovietų okupacijai šeimai teko slapstytis, kad išvengtų tremties. Medardas mokėsi Vilniaus gimnazijoje,  Kauno farmacijos mokykloje. 1949 m. baigė šią mokyklą ir įgijo provizoriaus padėjėjo diplomą. Nuo 1946 m.,  dar studijuodamas, dirbo Vilniaus 6-ojoje vaistinėje. 1950-1956 m. Medardas Čobotas studijavo mediciną Vilniaus universitete, studijas baigė diplomu su pagyrimu. 1956-1960 m. dirbo Vilniaus geležinkelininkų poliklinikoje. 1960 m. pradėjo darbą Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute, kur praleido ilgus profesinės karjeros metus: 1964 m. spalio 28 d. apgynė biomedicinos mokslų daktaro (tuo metu – kandidato) disertaciją トSergančiųjų reumokarditu ir mitralinėm širdies ydom dinaminiai balistokardiografiniai tyrimai”; 1968 m. šiame institute jam buvo suteiktas vyriausiojo mokslinio bendradarbio (docento) vardas, 1975-1990 m. buvo instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams. Savo atsiminimuose signataras Medardas Čobotas prisiminė džiaugsmingai sutikęs Sąjūdžio atsiradimą Lietuvoje ir įsitraukimą į jo veiklą institute.
1990 m. rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą buvo išrinktas Vilniaus miesto Geležinkelio rinkimų apygardoje Nr. 19, kur nurungė Mykolą Burokevičių. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990 m. kovo 17 d. patvirtintas Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijos pirmininku ir šios komisijos nariu. Nuo 1990 m. liepos 6 d. taip pat dirbo  Valstybinėje komisijoje Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti; 1992 m. vasario 28 d. išrinktas į Valstybinę regioninių problemų komisiją.
Pasak Medardo Čoboto, トKovo 11 d. sąmoningai balsavau už Aktą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos Nepriklausomybės 1990 m. kovo 11 diena – ypatinga diena, galbūt svarbiausia diena mano gyvenime. Išsipildė mano ir mano šeimos troškimas gyventi laisvoje demokratinėje Valstybėje.”
Katalikiškas Čobotų šeimos vertybes bene geriausiai atskleidžia šeimos narių drąsa: nuo 1946 m. iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, rizikuodami savo likimu, jie išsaugojo senovinį Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą iš Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios. Tik 1991 m. rugsėjo 8 d., per Šilinių šventę, šeima iškilmingai grąžino bažnyčiai šią unikalią Lietuvos bažnytinio meno vertybę.
Medardas Čobotas buvo išrinktas į 1992-1996 m. kadencijos Seimą, kuriame dirbo Sveikatos ir socialinių reikalų komisijoje, priklausė Krikščionių demokratų frakcijai. 1996 m. pasitraukė iš politikos, grįžo dirbti į Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutą. Po metų vėl grįžo į politiką, 1997 m. buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą ir miesto valdybą, vadovavo Sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, sanitarijos ir higienos komitetui.
Signataras Medardas Čobotas ir vėliau aktyviai dalyvavo įvairiose vyriausybinėse, nevyriausybinėse, visuomeninėse komisijose, neapleido ir mokslo reikalų. Išskirtinę vietą jo profesinėje veikloje užėmė darbas gerontologijos srityje, jis buvo Lietuvos gerontologų ir geriatrų draugijos prezidentas, vadovavo 2000-2004 m. rengiamai Valstybinei Lietuvos gerontologinės sistemos plėtros programai. Nuo 1995 m. birželio 15 d. iki mirties vadovavo įsteigtam visuomeniniam Trečiojo amžiaus universitetui, ėjo rektoriaus pareigas. Po signataro mirties universitetui suteiktas Vilniaus Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto vardas. Per savo, kaip mokslininko, karjerą Medardas Čobotas paskelbė daugiau kaip 700 mokslinių publikacijų. Svarbesnės monografijos: トSveikata ir ilgaamžiškumas” (1983), トSveikata ligi senatvės” (1986), トGerontologijos problemos ir situacija Lietuvoje” (1996).
2000 m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. Medardas Čobotas mirė 2009 m. rugpjūčio 30 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.

Daugiau informacijos:
Žydrūnas Mačiukas, Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius (tel. (8 5) 239 6318, el. p. zydrunas.maziukas@lrs.lt)
 
 
Gerontologijos ir reabilitacijos centro l.e.p. direktoriaus pareigas prof. Vidmantas Alekna (informuos pirmadienį, nes išvykęs į komandiruotę)