Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: Siekiant užtikrinti naftos platformos D6 saugumą, būtinas stipresnis ES bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis
 
Briuselis, 2013 m. gegužės 23 d.
 
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: Siekiant užtikrinti naftos platformos D6 saugumą, būtinas stipresnis ES bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis
 
Šią plenarinę sesiją Strasbūre Europos Parlamentas patvirtino naujas taisykles,  sugriežtinančias  jūroje vykdomos naftos ir dujų paieškos, žvalgymo ir gavybos saugos reikalavimus.
 
Diskusijose europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, atkreipdama dėmesį į visam Baltijos jūros regionui keliančią ekologinę grėsmę naftos platformą D6, pažymėjo, kad įgyvendinant naujus reikalavimus svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis.
 
„Tarša neturi sienų. Baltijos jūros regionui itin aktuali Kaliningrado sritis, kuri apsupta ES valstybių, tačiau dažnai bendradarbiavimas su Rusijos Federacija yra gana komplikuotas”, – teigė politikė, trečiųjų šalių aspektą nuolat akcentuojanti su aplinka susijusiuose dokumentuose. Todėl, jos įsitikinimu, būtina siekti „efektyvesnio kalbėjimo vienu balsu – neapsiriboti dvišaliais susitarimais, bet įtraukti ir Europos Komisiją”.
 
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat teigė pritarianti dokumente įtvirtintai nuostatai, kad naftos ir dujų gavybos saugumas ir poveikio aplinkai priežiūra būtų nepriklausomi ir koordinuojami tarp valstybių narių. „Tai svarbu siekiant užtikrinti vieningą aplinkos apsaugos lygį visoje ES”, – akcentavo ji.
 
Europos Sąjunga nusprendė skubiai sugriežtinti jūroje vykdomos naftos ir dujų paieškos, žvalgymo ir gavybos saugos politiką po 2010 metais JAV įvykusios naftos platformos katastrofos Meksikos įlankoje.
 
Dėl 2010 m. balandžio 20 d. sprogimo „Deepwater Horizon” platformoje žuvo 11 ant platformos dirbusių žmonių ir išsiliejo maždaug 4,9 mln. barelių (780 tūkst. mᄈ) neapdirbtos naftos.  JAV tyrimo išvadose nurodyta, kad „katastrofa buvo neišvengiamas rezultatas dėl ilgamečio aplaidumo tiek vyriausybės, tiek ir sektoriaus lygiu”.
 
Todėl Europos Komisija, nedelsdama ėmėsi Europos vandenyse vykdomos naftos ir dujų veiklos saugos įvertinimo. Komisija padarė išvadą, kad reikia papildomų veiksmų siekiant užtikrinti geriausios praktikos, jau taikomos kai kurių ES valstybių narių reguliavimo sistemose, plėtrą visoje ES, ES lygmeniu nustatant aiškias ir pažangiausias normas.
 
Naująja direktyva siekiama reaguoti į padidėjusią riziką, užtikrinant, kad visoje ES atitinkamas sektorius naudotų geriausią didelių pavojų kontrolės praktiką. Taip pat stiprinti ES parengties ir reagavimo pajėgumus nelaimės atveju, apibrėžti atsakomybę ir žalos atlyginimą bei siekti, kad aukšti ES standartai būtų taikomi ir trečiosioms šalims, ypač besiribojančiomis su ES. 
 
Baigdama pasisakymą, R. Morkūnaitė išreiškė apgailestavimą, kad galutiniame dokumente buvo išbrauktos svarbios nuostatos dėl dujų ir naftos transportavimo saugumo. „Norint užtikrinti Baltijos jūros dugnu nutiesto „Nord Stream” dujotiekio saugumą, būtų buvę svarbu įtraukti transportuojančių vamzdynų ir laivų aspektą”, – pabrėžė ji.