Po ketverių metų padidėjo realus darbo užmokestis
 
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, padidėjo 4,4 proc. Nors dar santykinai kuklus, tai sparčiausias darbo užmokesčio augimo tempas nuo 2008 m. pabaigos, kuomet atlyginimų srityje Lietuva truktelėjo rankinį stabdį. Be to, pirmą sykį po krizės oficialūs duomenys rodo, jog vidutinio statistinio darbuotojo gerovė ėmė kilti – realusis (atsižvelgiant į infliaciją) darbo užmokestis po ketverių metų pertraukos ūgtelėjo 2,1 proc. Taip pat pirmą sykį po nuosmukio atlyginimai smarkiau kilo privačiose nei valstybės įmonėse (atitinkamai 5,4 proc. ir 3,2 proc.).
 
Kol kas sunku įžvelgti fundamentalų lūžį darbo užmokesčio didėjimo kelyje, nemažai prisidėjus gretutiniams veiksniams ar vyriausybės sprendimams. Kone pusę statistinio atlyginimų padidėjimo lėmė minimalios mėnesio algos (MMA) pakėlimas. Spartesniam darbo užmokesčio didėjimui privačiame sektoriuje, palyginti su valstybiniu, įtakos taip pat turėjo gausesnės gaunančiųjų MMA gretos. Pagal metinį atlyginimų pokytį pirmavo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (+12,4 proc.) – vėlgi tai aiški MMA didinimo pasekmė. Išvedant realų darbo užmokestį iš nuosmukio teritorijos, pirmąjį 2013 m. prisidėjo mažesnė nei 2011-2012 m. infliacija.
 
Atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos stiprėjimą pastaraisiais metais ir antrinį MMA padidinimo efektą (kai didesnių algų įkandin prašo uždirbantieji daugiau nei MMA), darbo užmokesčio augimo perspektyvos yra santūriai optimistinės.
 
Vis dėlto laukti staigaus šuolio aukštyn dar anksti. Ekonomikos augimas išlieka stabilus, bet neviršija potencialios plėtros rodiklio. Antra, artimiausioje ateityje atlyginimų proveržį vis dar stabdys neužtikrintumas dėl euro zonos skolų krizės – bus susilaikoma nuo nebūtino atlyginimų didinimo, siekiant neužbėgti už akių makroekonominei pažangai. Trečia, po truputį daugėja įmonių investicijų atsigavimo ženklų, atgyja verslo skolinimasis. Taigi tikėtina, jog šiemet dalį darbo užmokesčio padidėjimo gali išstumti investicijos, įmonių vadovams nusprendžiant pirmiau investuoti į įrenginius ar patalpas nei į darbo jėgos atlygį.
 
Įdomūs ir praėjusią savaitę paskelbti nedarbo rodikliai. Statistikos departamento vertinimu, pirmąjį 2013 m. ketvirtį nedarbo lygis buvo 13,1 proc., t.y. 0,1 proc. punkto didesnis nei paskutinįjį 2012 m. ketvirtį. Tai gana nedidelis pokytis, kurį galima pagrįsti sezoniniais dėsningumais. Galima manyti, jog kilstelėjus MMA, turėjo išaugti dirbančiųjų ne visą darbo dieną skaičius, taip siekiant išvengti darbo jėgos sąnaudų padidėjimo. Iš tiesų taip ir atsitiko: palyginti su ketvirtuoju 2012 m. ketvirčiu, dirbančių ne visą darbo dieną dalis pakilo nuo 9,4 proc. iki 10,0 proc., tačiau ji buvo labai panaši kaip 2012 m. pradžioje ir kol kas išliko Lietuvos ekonomikai įprastose ribose. Taigi MMA padidinimo iki 1000 Lt neigiama įtaka užimtumui pirmąjį ketvirtį nebuvo akivaizdi.
 
Kovo mėnesį paskelbtomis SEB banko prognozėmis, ketvirtąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. ketvirčiu, vidutinis darbo užmokestis padidės 4,0 proc., 2014 m. – 4,5 proc. Pagal dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją ir užsienio rinkų klimatą, tebelaikome šias prognozes realistinėmis.
 
ラ Vilija Tauraitė
                                                                     SEB banko vyriausioji analitikė