Nauji karstiniai reiškiniai Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone. 2013 metų pirmasis pusmetis
Pranešimas spaudai
 
Nauji karstiniai reiškiniai Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone. 2013 metų pirmasis pusmetis
 
Jau antrą dešimtmetį sistemingai registruojant naujus karstinius reiškinius buvo pastebėtas dėsningumas, kad dauguma jų atsiranda pavasario ir rudens mėnesiais (su negausiomis išimtimis). Šį pavasarį, atlikus dalį suplanuotų darbų pagal Valstybinio aplinkos monitoringo programos priemonę karstinio kraštovaizdžio būklei stebėti didelio karstinio aktyvumo teritorijose (tikimybė per 100 m atsirasti daugiau kaip 20 įgriuvų 1 kv. km.) ir mažiau pavojinguose Karstinio rajono plotuose, buvo surinkti duomenys apie jau šiais metais įvykusias karstinių procesų apraiškas.
Pasvalio rajone Saločių miestelio centre balandžio 18 d. nauja karstinė deformacija sutrikdė eismą Basanavičiaus gatve, nes karstinė įgriuva, iš pradžių žiojėjusi kaip skylė asfalto dangoje, iš tikrųjų buvo daug didesnė – pažeidė gatvės pagrindą iki 1 m gylio ir 3,7 m pločio (po piltu gruntu atsidengė plyšiuotas molis). Ši įgriuva buvo operatyviai užpilta. Šalia už 14 m esančiame sklype, ties namu Nr. 2, tebėra neužpilta 5,4 m skersmens ir 1,3 m gylio smegduobė, atsinaujinusi 2005 metais, o pirmą kartą šioje vietoje nedidelė deformacija žemės paviršiuje buvo pastebėta dar 1990 m.
   
Smegduobės Saločiuose: nauja kairėje ir 2005-aisiais atsinaujinusi – dešinėje (V. Mikulėno ir A. Balčiūnaičio nuotr.)
 
Saločių seniūnijos Kurpalaukio kaime nuo 1998 m. vasaros žinoma smegduobė, anksčiau buvusi 3 m gylio bei skersmens žemės paviršiuje, ir šiemet tebėra aktyvi – niekaip nesiseka ją galutinai užarti.
 
Tebeaktyvi smegduobė Kurpalaukio kaimo lauke (V. Mikulėno nuotr.)
 
 
Paskutiniųjų trejų metų laikotarpyje įspūdingiausia 8,5 m pločio ir 9,5 m gylio karstinė įgriuva atsivėrė Trečionyse, Naradavos soduose, apie 50 m nuo kelio Pasvalys-Biržai (netoli vietos, kur šio kelio sankasą 5 m pločio ir 6 m gylio įgriuva buvo pažeidusi 2006 m. gruodžio pradžioje). Anksčiau šį pavasarį čia buvo pastebėtas nežymus įslūgimas žemės paviršiuje, kuris balandžio pabaigoje realizavosi į gilią šulinio formos įgriuvą, susidariusią apatinėje karstėjančios storymės dalyje ištirpus gipsingoms uolienoms ir dengiančių gruntų dangai staiga sukritus į susidariusią ertmę. Ši vieta patenka į plotą, kuriame karstėjančių uolienų dangos storis sudaro 5-10 m. Maždaug po dviejų savaičių nuo atsiradimo Biržų regioninio parko direkcijos darbuotojai išmatavo šią karstinių procesų apraišką (dugne plūduriavo prasmegusi obelis, nuo žemės paviršiaus iki vandens buvo 7,2 m). Tokio gylio ir pavojingumo karstinės įgriuvos nustebina kas 3-5 metai, atsivėrusios daugiausiai Pasvalio rajone, įskaitant ir miesto teritoriją. Panašaus masto įgriuva 2004 m. radosi Biržų rajone Daumėnų kaime Kubilių sodybos kieme (dabar ši smegduobė įgavo piltuvo formą ir prižiūrima kaip lankytinas geologinio paveldo objektas), o kita net 13 m skersmens žemės paviršiuje ir 7 m gylio, beveik pilna vandens, atsirado Ežerėlių kaime prie Kirkilų ežeryno 2010 m.
 
   
Smegduobė Trečionyse įspūdinga savo gyliu ir informatyviu geologiniu pjūviu (K. Barono ir I. Petrikonytės nuotr.)
 
 
 
 
Šiais metais („kol kas”) didžiausia Biržų rajono teritorijoje surasta nauja smegduobė atsivėrė Padaičių kaime, ūkininkės Liumienės ariamame lauke. Pradėjusi deformuoti žemės paviršių gegužės 5 d., po kelių dienų ji buvo 3,3 m pločio ir apie 1 m gylio. Kitos nedidelės įgriuvos atsirado Biržų, Kirkilų, Karajimiškio, Daumėnų, Latveliškio kaimų laukuose. Surasta dar keletas smegduobių, sprendžiant pagal morfologinius požymius, susidariusių prieš 1-2 metus. Pavojingumo požiūriu už jas reikšmingesnės karsto apraiškos įvyko Kirkilų kaime: kelintą kartą atsinaujino smegduobė kelyje ties kapinėmis ir vėl karstinį aktyvumą parodė sena smegduobė, turinti Barboros pavadinimą.
 
Nauja smegduobė Padaičiuose – Biržų regioninio parko geologiniame draustinyje (V. Mikulėno nuotr.)
 
 
   
2007 m. gruodžio mėn. su medžiais prasmego Barboros smegduobės vakarinis šlaitas; 2013 m. ankstyvą pavasarį labiau pradėjus svyruoti vandens lygiui šalia esančiame Kirkilų ežeryne, į 12 m gylį nugarmėjo šiaurinis šlaitas 10 m ilgio ruože (iki gyvenamo namo dabar likę 13 m, rytinis smegduobės šlaitas irgi nestabilus) (V. Mikulėno nuotr.)
 
    
Šių metų gegužės 1 d. paskutinį kartą prieš 3 metus užlygintos vietoje atsivėrė įgriuva prie Kirkilų kapinių pietrytinio kampo kelyje Biržai-Sodeliškis (skylė asfalte buvo 0,7-1,0 m, po asfaltu iki 2,5 m, gylis 1,3 m) (B. Dagio nuotr.)
 
Duomenys apie naujus karstinius reiškinius surenkami suplanuotų išvykų į Karstinį rajoną metu ir glaudžiai bendradarbiaujant su Biržų regioninio parko direkcijos darbuotojais ir savivaldybių administracijų specialistais. Ši informacija kaupiama Valstybinės geologinės informacinės sistemos GEOLIS Geologinių procesų ir reiškinių posistemyje. Jų inventorizavimo bei gipso karstinės denudacijos matavimo rezultatų santraukos teikiamos LGT kasmetinėse ataskaitose bei Aplinkos apsaugos agentūros sudaromų leidinių serijoje „Aplinkos būklė. Tik faktai”.
 
 
 
 
Parengė:
V. Mikulėnas, G. Vaičiūnas, tel. (85)233 3775
R. Kanopienė, tel. (85) 233 2286,
Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyrius