Moterys gyvena ilgiau, bet serga dažniau
 
Pranešimas žiniasklaidai
2013 m. gegužės 27 d.
Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė ilgesnė negu vyrų, tačiau sveikatos problemų jos turi daugiau. 2011 m. didžiausią dalį moterų gyvybių nusinešė širdies ir kraujagyslių ligos (65,1 proc.) bei piktybiniai navikai (17,9 proc.). Bet pastaruoju metu daugėja moterų, kurios laisvalaikį stengiasi praleisti kuo aktyviau. Tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną, kuri minima kasmet gegužės 28 d., siekiama atkreipti dėmesį į moterų sveikatą, pastebi Higienos instituto specialistai.
Lietuvoje moterų mirties priežasčių struktūra daugelį metų nekinta. Mirties registro duomenimis 2011 m. didžiausią dalį moterų gyvybių nusinešė širdies ir kraujagyslių ligos (65,1 proc.), piktybiniai navikai (17,9 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,5 proc.) ir išorinės mirties priežastys (pvz., transporto įvykiai, savižudybės, paskendimai ir pan.) (4,4 proc.).
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis Lietuvoje 2011 m. kvėpavimo ligos buvo dažniausia medicininė priežastis, vertusi moteris kreiptis į gydymo įstaigą. Tai sudarė 15,3 proc. visų apsilankymų pas gydytojus. 13,2 proc. sudarė apsilankymai dėl kraujotakos sistemos ligų, nors nuo 2007 m. mirštančiųjų nuo šių ligų mažėja.
Pasaulyje daugėja senyvo amžiaus žmonių, todėl didėja žmonių sergamumas (naujų atvejų skaičius) ir ligotumas (iš viso sergančiųjų skaičius). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis ateityje Europos regione 1 iš 5 moterų iki 75 metų amžiaus susirgs vėžiu. Šiuo metu Europoje moterys daugiausiai serga krūties (28 proc.), storosios žarnos (13,2 proc.), plaučių (6,7 proc.), gimdos (5,8 proc.), gimdos kaklelio (3,8 proc.) piktybiniais navikais.
Lietuvos vėžio registro duomenimis miesto moterų sergamumas ir ligotumas krūties piktybiniais navikais buvo didesnis, tuo tarpu gimdos kaklelio navikais buvo didesnis tarp kaimo moterų. Didžiausias sergamumo krūties piktybiniais navikais rodiklis (180,1 atvejo 100 tūkst. moterų) yra tarp 65 m. ir vyresnių moterų. Didžiausias sergamumas gimdos kaklelio piktybiniais navikais yra 46-64 m. amžiaus moterų grupėje (46,32 atvejai 100 tūkst. moterų).
Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, nuolat didėja sergamumas odos vėžine liga – melanoma. Moterų ligotumas (482,42 atvejų 100 tūkst. gyventojų) melanoma 2011 m. buvo 1,7 karto didesnis negu vyrų (284,37 atvejai 100 tūkst. gyventojų). Miesto gyventojų ligotumas melanoma (453,66 atvejų 100 tūkst. gyventojų) buvo 1,7 karto didesnis negu kaimo žmonių (259,8 atvejų 100 tūkst. gyventojų). Didžiausias mirtingumas pastebėtas: Palangos (8,98 atv./100 tūkst. gyv.), Pakruojo (8,46 atv./100 tūkst. gyv.)  rajonuose.
トLietuvoje ligotumas piktybiniais navikais didėja ir tarp vyrų, ir tarp moterų. Dėl ilgėjančios šalies žmonių gyvenimo trukmės, vis daugiau turime sergančių senyvo amžiaus žmonių, kurie sėkmingai gydomi gyvena toliau, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus l. e. vadovo pareigas Šarūnas Alasauskas. – Todėl svarbu, kad žmonės dalyvautų ligų prevencinėse programose. Jomis siekiama diagnozuoti pirminius ląstelių pakitimus, – laiku pradėjus gydymą, tolesnio vėžio plitimo galima išvengti.”
Dabar veikia gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų; krūties vėžio prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų; storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų amžiaus. Ji pradėta 2009 m., mat naujų atvejų skaičius storosios žarnos piktybiniais navikais Lietuvoje yra didelis, ypač 65 m. ir vyresnių amžiaus grupėje (215,82 atv./100 tūkst. gyv.).
Moterų ligotumo (231,96 atv./100 tūkst. gyv.) storosios žarnos piktybiniais navikais rodiklis yra didesnis negu vyrų (173,23 atvejų 100 tūkst. gyventojų). Miesto gyventojų sergamumo storosios žarnos piktybiniais navikais rodiklis 2011 m.mažėjo, o tarp kaimo gyventojų – didėjo.
2010 m. atlikto Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo rezultatai parodė, kad vis daugiau žemesnio išsilavinimo moterų rūko. Dėl prastos ir nesubalansuotos mitybos vis didesnė žmonių dalis nutunka. Didžiausią antsvorį, kuomet kūno masės indeksas siekia 25-29 kg/m2 2010 m. turėjo 37,7 proc. 55-64 m. amžiaus moterų. Mažiausią antsvorį (14,3 proc.) turėjo 20-24 m. amžiaus moterys. Bet pastaruoju metu daugėja žmonių, kurie savo laisvalaikį stengiasi praleisti kuo aktyviau. 2010 m. gyvensenos tyrimo rezultatai atskleidė, kad laisvalaikiu bent 4 dienas per savaitę dažniausiai mankštinasi 55-64 m. amžiaus moterys (37,3 proc.).
 
Moterų ir vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
Amžiaus gr. 0 1 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85
                   
Moterys 79 78 75 70 65 60 55 50 45 40 36 31 27 23 19 15 11 8 6
Vyrai 68 67 63 59 54 49 44 40 35 31 27 23 20 17 14 11 9 7 5
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2011 m.

Daugiau informacijos Jums gali suteikti: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus l. e. vadovo pareigas Šarūnas Alasauskas tel. 277 3302 arba el. paštu: sarunas.alasauskas@hi.lt ir vyr. specialistė Ugnė Augustinaitė tel. 277 3302 arba el. paštu:
ugne.augustinaite@hi.lt.