LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
 
SKELBIAMAS NUTARIMAS BYLOJE DĖL SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR JO PAKEITIMO ĮSTATYMO NUOSTATŲ KONSTITUCINGUMO
 
Gegužės 16 d., ketvirtadienį, 15.30 val. Konstitucinis Teismas skelbs nutarimą byloje pagal dviejų Seimo narių grupių prašymus ištirti Sveikatos draudimo įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo nuostatų dėl tam tikrų asmenų pareigos mokėti privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas ir nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamų motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimo atitiktį Konstitucijai.
Pareiškėjas – Seimo narių grupė (prašymas Nr. 1B-143/2010), ginčijanti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9 dalies (2009 m. vasario 19 d. redakcija), pagal kurią tam tikri asmenys turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, konstitucingumą, teigia, jog įstatymų leidėjas turi pareigą Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką, sukonkretinti, kad ji būtų realiai taikoma, tačiau negali apriboti šios normos turinio ar jos paneigti. Pareiškėjo manymu, iki šio teisinio reguliavimo įsigaliojimo asmenys, dalyvavę privalomojo sveikatos draudimo sistemoje ir joje nedalyvavę, turėjo teisę į nemokamą būtinąją medicinos pagalbą. Ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, sukūręs pareigą draudžiamųjų pajamų negaunantiems asmenims dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje – mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, paneigė šių asmenų konstitucinę teisę į nemokamą būtinąją medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose ir pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą.
Pareiškėjo – Seimo narių grupės (prašymas Nr. 1B-59/2009) teigimu, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, įtvirtintomis 2009 m. liepos 22 d., išplėstas asmenų, privalomai draudžiamų valstybiniu socialiniu draudimu, ratas (privalomai draudžiami asmenys, gaunantys pajamų pagal autorines sutartis arba iš sporto ar atlikėjo veiklos, nustačius šių asmenų pareigą mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas), o kai kurių grupių asmenis pradėta privalomai drausti tam tikrų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu (savarankiškai dirbantys asmenys privalomai draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti). Pareiškėjas nurodo, kad vadinamųjų laisvųjų profesijų asmenys (autoriai, sportininkai, atlikėjai), gerbiant jų pačių pasirinkimą ir atsižvelgiant į autoriams mokamų atlyginimų pobūdį, kuris yra kitoks nei kitų draudžiamųjų pajamų (autorinis darbas negali būti reguliarus, prognozuojamas), privalomai valstybiniu socialiniu draudimu neturėtų būti draudžiami. Valstybė, įgyvendindama Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas, privalo sudaryti teisines prielaidas šiems asmenims pasirūpinti savo socialine gerove senatvės, ligos, negalios ar kitu atveju, tačiau negali įpareigoti jų dalyvauti privalomojo socialinio draudimo schemose. Pareiškėjo manymu, nustatydama privalomą šių kategorijų asmenų valstybinį socialinį draudimą ir tuo pagrindu įgydama teisę reikalauti šių asmenų teisėtai uždirbamų pajamų dalies, valstybė nepagrįstai perskirsto jų pajamas, pažeisdama Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Toks teisinis reguliavimas taip pat prieštarauja pačiai socialinio draudimo teisinės sąvokos esmei, juo pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principai.
Pareiškėjo teigimu, dėl išvardytų priežasčių Konstitucijai prieštarauja ir ginčijamos 2009 m. liepos 22 d. įtvirtintos Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos dėl privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis arba iš sporto ar atlikėjo veiklos.
Pareiškėjo nuomone, 2009 m. rugsėjo 22 d. priėmus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą ir sumažinus nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamų motinystės (tėvystės) pašalpų dydį (mokamų, kol vaikui sueis vieni metai, dydis buvo sumažintas nuo 100 iki 90 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai – nuo 85 iki 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio), asmenims, įgijusiems teisę į motinystės (tėvystės) pašalpas iki 2010 m. birželio 30 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d., mokamos skirtingų dydžių pašalpos. Tačiau, atsižvelgiant į konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimus ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, negali būti suteikiamos skirtingos teisės į motinystės (tėvystės) pašalpas tik tuo pagrindu, kad vaikai gimsta skirtingu metu.
Šio įstatymo 2 straipsniu, kuriame numatytas motinystės (tėvystės) pašalpų mažinimas nuo 2010 m. liepos 1 d., pasak pareiškėjo, pažeistas asmenų, kuriems šios pašalpos dar nėra paskirtos ir (ar) mokamos, tačiau bus paskirtos nuo 2010 m. liepos 1 d., teisėtas lūkestis gauti galiojusiuose teisės aktuose nustatyto dydžio pašalpas. Taip pat, pasak pareiškėjo, šia įstatymo nuostata įtvirtintas įstatymo nuostatų taikymo pradžios terminas, atsižvelgiant į ypatingą tėvų, auginančių vaikus iki dvejų metų, padėtį, išskirtinius jų poreikius ir socialinį pažeidžiamumą, buvo nepakankamas, nesudarytos sąlygos motinystės (tėvystės) pašalpas gaunantiems asmenims prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos ir imtis atitinkamų veiksmų, kurie leistų sušvelninti pašalpų sumažėjimo poveikį šeimų finansinei padėčiai, todėl minėtame straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja lygiateisiškumo principui.
Pareiškėjui – 44 Seimo narių grupei (prašymas Nr. 1B-59/2009) atstovauja Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Vytautas Gapšys, Petras Gražulis, Valentinas Mazuronis, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, buvę Seimo nariai Egidijus Klumbys, Konstantas Ramelis, o pareiškėjui – 33 Seimo narių grupei (prašymas Nr. 1B-143/2010) – Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Algirdas Sysas, Mečislovas Zasčiurinskas.
Suinteresuotam asmeniui – Seimui atstovauti Konstitucinio Teismo posėdyje įgalioti Seimo nariai Vincė Vaidevutė Margevičienė (bylos dalyje pagal prašymą Nr. 1B-59/2009) ir Antanas Matulas (bylos dalyje pagal prašymą Nr. 1B-143/2010).
Prašymų tekstus galima rasti interneto svetainėje www.lrkt.lt, žr. Prašymai ir bylos / Gauti ir neišnagrinėti prašymai (http://www.lrkt.lt/Prasymai/59_2009.htm, http://www.lrkt.lt/Prasymai/143_2010.htm).
 
Pirmininko sekretoriato vyr. specialistė Vaiva Minkevičienė