FINANSINIO UŽTIKRINIMO SUSITARIMŲ ĮSTATYMO NUOSTATOS NEPRIEŠTARAUJA KONSTITUCIJAI
 
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
                 Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą, šiandien priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nuostatos, pagal kurias finansinio užtikrinimo susitarimo šalimi gali būti ir bet koks juridinis asmuo, jei kita tokio susitarimo šalis yra finansų veiklą vykdanti arba finansines paslaugas teikianti institucija, o finansinio užstato turėtojas skolininkui nevykdant tokiu susitarimu užtikrintų finansinių įsipareigojimų finansinį užstatą gali realizuoti nepaisydamas skolininkui pradėtos bankroto ar restruktūrizavimo procedūros, neprieštaravo Konstitucijai.
                 Neprieštaravusiomis (neprieštaraujančiomis) Konstitucijai taip pat pripažintos su pareiškėjo ginčytomis Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nuostatomis susijusios Įmonių restruktūrizavimo ir Įmonių bankroto įstatymų nuostatos, pagal kurias šie įstatymai netaikomi tiek, kiek prieštarauja Finansinio užtikrinimo susitarimo įstatymui. Tai, be kita ko, reiškia, kad finansinio užtikrinimo susitarimo subjektams netaikomas visiems kitiems subjektams privalomas draudimas įmonei nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos vykdyti visas iki tol neįvykdytas finansines prievoles. Šitaip kreditorių, esančių finansinio užtikrinimo susitarimų šalimis, interesai tenkinami ne taikant šiuose įstatymuose įtvirtintas procedūras ir laikantis juose nustatytos kreditorių eilės, o vadovaujantis specialaus įstatymo nuostatomis.
                 Konstitucinis Teismas šiame nutarime pabrėžė, kad finansų srityje vykdoma ūkinė veikla, tokia kaip finansinių paslaugų teikimas, yra viena iš specifinių ūkinės veiklos rūšių, kuriai būdinga tai, kad ją vykdant tiesiogiai daroma įtaka šalies finansų sistemai, kartu ir visam šalies ūkiui. Finansų sistemos stabilumas ir efektyvumas yra reikšmingas viešasis interesas, esminė rinkos veikimo sąlyga, lemianti šalies ūkio augimą, todėl pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reguliuodamas finansinę ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas šalyje veikiančios finansų sistemos saugumas, stabilumas ir patikimumas. Tam jis gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones, be kita ko, nustatyti konstituciškai pateisinamas bendrojo teisinio reguliavimo, įtvirtinto įstatymuose imperatyviomis teisės normomis, taikymo išimtis.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį finansinio užtikrinimo susitarimo šalimi esančių kreditorių interesai užtikrinami specialiomis priemonėmis, tarp jų ir galimybe finansinio užtikrinimo susitarimą sudariusiam kreditoriui skolininko bankroto ar restruktūrizavimo atveju finansinį užstatą realizuoti vienašališkai, nedelsiant, be papildomų administracinių priemonių, nepaisant restruktūrizavimo ar bankroto procedūras reguliuojančių imperatyvių teisės normų anksčiau už kitus to skolininko kreditorius, buvo siekta sureguliuoti šalies ūkinę finansinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, išlaikyti finansų sistemos saugumą, stabilumą ir patikimumą, veiksmingą jos funkcionavimą, mažinti sisteminę finansų sektoriaus riziką ir taip užtikrinti ne tik tam tikrų kreditorių interesų apsaugą, bet ir visos visuomenės interesus turėti stabilią ir patikimą finansų sistemą. Nutarime pažymėta, kad restruktūrizuojamų arba bankrutuojančių įmonių kreditoriai, esantys finansinio užtikrinimo susitarimų su tokiomis įmonėmis šalimis, ir kiti tokių įmonių kreditoriai priklauso skirtingoms asmenų kategorijoms dėl to, kad jų vykdomos ūkinės veiklos pobūdis, jos reikšmė finansų sistemos stabilumui yra kitokia (didesnė) nei kitų tokios įmonės kreditorių. Todėl ginčijamu teisiniu reguliavimu nebuvo pažeista Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis, kuria garantuojama visų asmenų lygybė įstatymui, 46 straipsnio 3 dalis, pagal kurią ūkinė veikla turi būti reguliuojama taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei, konstitucinis teisinės valstybės principas.
Visas nutarimo tekstas skelbiamas Konstitucinio Teismo interneto svetainėje www.lrkt.lt (žr. Nutarimai, sprendimai ir išvados).
 Daugiau naujienų galima rasti interneto svetainėje www.lrkt.lt, žr. Dienos aktualijos/ Daugiau naujienų.
 
Pirmininko sekretoriato vyr. specialistė Vaiva Minkevičienė