DARBO GRUPĖ AKCIZŲ KLAUSIMAMS SPRĘSTI: LIETUVOJE CIGAREČIŲ AKCIZAI VIENI MAŽIAUSIŲ ES, O KONTRABANDOS MASTAI – VIENI DIDŽIAUSIŲ
 
                 Šių metų gegužės 22 d. posėdžiavo Seimo Ekonomikos komiteto sudaryta Darbo grupė akcizų klausimams spręsti. Buvo nagrinėjami apdoroto tabako akcizai ir jais susiję klausimai. Pažymėta, kad Lietuvoje taikomas bendras akcizas cigaretėms (apskaičiuotas atsižvelgiant į specifinį ir vertybinį tarifo elementą pagal vidutinę svertinę kainą) yra vienas mažiausių tarp ES valstybių narių. Todėl kalbėti apie akcizo tarifo cigaretėms mažinimą nėra tikslinga. Kartu nutarta šį klausimą giliau panagrinėti susiejant akcizų tarifų dydžius su kitų mokesčių (pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kt.) dydžiais.
                 Paliesta Lietuvos pozicijos formavimo ES akcizų direktyvos peržiūrai svarba.
                 Vieningai posėdžio dalyviai akcentavo būtinumą mažinti kontrabandos mastus. Aptartos įvairiausios tai pasiekti įgalinančios priemonės, kurių Seimas kartu su Vyriausybe turi imtis, kad cigarečių kontrabandos mastai artimiausiu metu būtų sumažinti bent 7 procentiniais punktais. Ekspertų vertinimu, nelegalių cigarečių rinka dabartinių metu sudaro apie 36 procentus.
                 Valstybės sienų apsaugos stiprinimas neabejotinai yra prioritetinė sritis kovojant su cigarečių kontrabanda. Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis akcentavo, kad pasienio su Rusija ruože įdiegus papildomas technines priemones, kontrabandos mastai sumažėjo trečdaliu. Tačiau tokių pat priemonių reikia Baltarusijos pasienio ruožui ir Klaipėdos uostui. R. Žemaitaitis paprašė atitinkamų ministerijų išsiaiškinti, kiek lėšų sienų apsaugai stiprinti bus skiriama iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje. Taip pat kreipėsi į Darbo grupės narius, kad būtų pateikti duomenys, kada ir kuriuose kontrolės punktuose, kokie (mobilūs ar stacionarūs) patikrinimo įrenginiai yra planuojami įrengti ir ko trūksta, kad pasienio kontrolės punktai dirbtų efektyviau. R. Žemaitaitis pastebėjo, kad jau kreiptasi į Vyriausybę prašant papildomo finansavimo sienos kirtimo taškuose būtinai įrangai – skaneriams, rentgeno aparatams, kameroms ir pan., įsigyti.
                 Akcentuotas poreikis glaudžiau bendradarbiauti su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), kuri yra atsakinga už veiksmingesnę ES išorės sienų apsaugą bei atitinkamą jos finansavimą. Darbo grupės nariai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva negauna iš OLAF lėšų sienų apsaugai stiprinti, nors, pvz., Latvija gauna.
                 Darbo grupės nariai diskutavo apie galimybes skatinti pareigūnus, sulaikiusius kontrabandą vežusius asmenis. R. Žemaitaitis pažymėjo, kad tikslinga sukurti pareigūnų skatinimo modelį, pvz., jų skatinimui skirti 3-4 proc. nuo sulaikytos kontrabandos vertės. Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Muitinės departamento atstovai atkreipė dėmesį, jog dėl nepakankamo veiklos finansavimo, trūksta lėšų pareigūnams sumokėti už darbą naktimis bei viršvalandinį darbą.
                 Plačiai aptartas muitinės pareigūnų rotacijos klausimas. Ekonomikos komiteto pirmininkas pasiūlė rengti įstatymų pataisas, kurios muitinės postų pareigūnų darbo nebesietų su jų gyvenamąja vieta, muitinės postų pareigūnų brigados centralizuotai būtų transportuojamos į vis kitas darbo vietas, taip užtikrinant didesnį pareigūnų darbo skaidrumą. Aptarta bendradarbiavimo su užsienio pareigūnais galimybė, į kiekvieną pamainą įtraukiant po kelis pareigūnus.
                 Tikslinga peržiūrėti statutinių pareigūnų socialinių garantijų klausimą. R. Žemaitaitis dar 2012 m. kovo mėn. inicijavo ir Seime registravo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimą, kuriuo pareigūnams, gaunantiems pareigūnų valstybinę pensiją, jos mokėjimas būtų nutraukiamas paaiškėjus, kad buvo padarytas tyčinis nusikaltimas. Ekonomikos komiteto pirmininko nuomone, įstatymo pataisos būtų veiksminga priemonė kovoje su kontrabanda.
                 Ekonomikos komiteto pirmininkas pažymėjo, kad cigarečių gamintojai ir prekybininkai sėdi kaip ant laurų, reikia ir jų indėlio kovojant su nelegalių cigarečių paplitimu. Apdoroto tabako gamintojai bei pardavėjai turėtų turėti konkretų prevencijos priemonių planą (pvz., 5 metams), nukreiptą į kovą su nelegalių cigarečių prekyba ir gamyba, orientuotą į socialinę reklamą ir pan., taip pat tam skirtų savo lėšų.
 R. Žemaitaitis nurodė, kad tabaką atstovaujantiems subjektams skyrus kad ir po dešimt litų premiją asmenims, pranešusiems apie kontrabandą, indėlis kovoje su kontrabanda būtų žymus. Tuo tarpu, tabako pramonę atstovaujantys asmenys nurodė, kad mielai prisidėtų prie tokių iniciatyvų, tačiau valstybės lygmenyje pasigenda tokios iniciatyvos koordinavimo, noro veikti kartu.
                 Darbo grupės vertinimu, būtinas kontrabandos prekes gabenančių asmenų viešinimas. R. Žemaitaitis, pvz., siūlo sukurti tokį internetinį puslapį トvairuotojai kontrabandininkai”.
                 Siūlyta griežtinti baudžiamąją bei administracinę atsakomybę kontrabanda besiverčiantiems asmenims. Darbo grupė atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybės gauna duomenis apie asmenis, nubaustus už kontrabandą, tačiau jais menkai naudojasi. R. Žemaitaičio nuomone, reikia mažinti arba iš vis neskirti kontrabanda besiverčiantiems asmenims socialinių išmokų. Darbo grupės nariai išreiškė palaikymą taikyti poveikio priemones ir kontrabandinių prekių pirkėjams.
 
Laura Jasiukėnienė
Gina Marija Pajuodienė
 
 
Daugiau informacijos:
Remigijus Žemaitaitis
+370 69842238